Seimo narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas siūlo didinti neapmokestinamąjį gyventojų pajamų dydį nuo 320 litų iki 600 litų.
Taip būtų mažinama mokestinė našta atsisakant penkių individualių neapmokestinamųjų pajamų dydžių ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, parengtą kartu su SEB Vilniaus banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda, K. Glaveckas įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Seimo nario įsitikinimu, neapmokestinamojo pajamų dydžio iki 600 litų padidinimas būtų puiki priemonė įgyvendinti socialinio teisingumo principą negriaunant šiuo metu egzistuojančios proporcinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos. Ši mokesčių sistemos korekcija būtų gera alternatyva šiuo metu siūlomai mokesčių reformai įdiegiant progresinius pajamų mokesčių tarifus.
„Socialdemokratai su savo progresinių mokesčių idėjomis lipa į medį, tačiau vargu ar žino, kaip reikės iš jo išlipti. Padidinus neapmokestinamąsias gyventojų pajamas, būtų galima palikti tuos pačius dabar galiojančius pajamų mokesčių tarifus ir nelaužyti šiuo metu veikiančios mokesčių sistemos”, – įsitikinęs K. Glaveckas.
Pasak parlamentaro, progresinių pajamų mokesčio tarifų įvedimas būtų žalingas ir neperspektyvus žingsnis, nes komplikuotų gyventojų pajamų mokesčio sistemą, skatintų verslininkus vėl grįžti prie atlyginimų „vokeliuose” praktikos ir ieškoti kitų būdų, kaip „įstumti” savo darbuotojus į žemesnę apmokestinimo kategoriją.
Neapmokestinamąsias pajamas padidinus iki 600 litų, asmenys, uždirbantys iki 1000 litų, būtų apmokestinami netgi mažiau nei inicijuojamoje progresinių tarifų sistemoje, o gaunantieji per 1000 litų pajamų, būtų apmokestinami iš esmės tuo pačiu faktiniu mokesčio tarifu kaip ir socialdemokratų siūlomoje progresinių mokesčių sistemoje, teigia K. Glaveckas.
Premjeras Gediminas Kirkilas yra sakęs, jog didžiausią triukšmą dėl progresinių gyventojų pajamų mokesčių įvedimo kelia turtingieji ir daugiau uždirbantys. Anot jo, gaunantys nedidelius atlyginimus ir profsąjungos progresiniams mokesčiams pritaria.
Premjeras tikina, kad mažinti socialinę atskirtį turi būti suinteresuoti visi, ypač verslo lyderiai.
„Šiuo atveju socialdemokratai pasiūlė tokį modelį, kuris yra artimas daugeliui Europos Sąjungos šalių. Aš manau, kad mes įgyvendinsime tą modelį… jis yra teisingas. Šiuo atveju mažinamas pajamų mokestis iš esmės visiems”, – sakė Vyriausybės vadovas.
Anot jo, kritika dėl mokesčių padidėjimo yra ne iš esmės ir neteisinga, o mažiausiai šiuo klausimu reikėtų kalbėti tiems, kurie gauna didžiausius atlyginimus.
Be to, reikia vertinti ne vien mokesčių mažinimą. Jau pats faktas, kad visuomenė siekia didesnio solidarumo ir lygybės, Premjero nuomone, yra labai svarbus.
Pagal Seimo darbo grupės Vyriausybei pavestą parengti projektą numatoma įvesti du gyventojų pajamų mokesčio tarifus – 15 ir 27 procentų.
Numatyta 1000 litų mėnesio pajamas apmokestinti 15 proc. tarifu, o 1000 litų viršijančią atlyginimo dalį – 27 proc. tarifu.