Rusijos prezidentas vyksta į Balkanus aptarti naujos regiono energetikos strategijos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį išskrenda į Kroatiją dalyvauti susitikime su Balkanų valstybių vadovais ir aptarti naujos regiono energetikos strategijos reikalų.
Zagrebe vyksiančiame susitikime V.Putinas kreipsis į Kroatijos prezidentą Stipę Mesičių, taip pat Albanijos, Bosnijos, Bulgarijos, Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos prezidentus.

„Tai Rusijos energetinio dialogo su visomis šio regiono šalimis pradžia, – Kremliaus atstovas spaudai Olegas Cacurinas sakė žurnalistams. – Susitikimo užduotis yra nustatyti visuotinius bendradarbiavimo principus”.

S.Mesičius būsimąjį susitikimą įvardijo kaip progą vadovams „išreikšti savo požiūrį į dabartines energetikos ir energijos tiekimo problemas”.

Tarp projektų, kuriuos Kremlius tikisi paspartinti, yra planuojamas Burgaso-Aleksandrupolio naftotiekis nuo Bulgarijos Juodosios jūros pakrantės link Viduržemio jūros, taip pat planas pratęsti naftotiekį „Družba” iš Rusijos iki pat Kroatijos pakrantės, sakė O.Cacurinas.

Maskva taip pat nori paspartinti savo planus statyti Belenės atominę elektrinę Bulgarijoje, pranešė Kremlius.

Politikos reikalai taip pat greičiausiai neliks pamiršti. Savo dvišaliuose susitikimuose su visais Balkanų lyderiais, taip pat pirmadienį atvykęs į Stambulą susitikti su Juodosios jūros regiono šalių vadovais V.Putinas skleis Rusijos politikos idėjas.

Energetikos tema jau pati savaime yra komplikuota, kadangi Europos Sąjunga nori sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos, o jaunesnės ES narės, tokios kaip Lenkija, yra susirūpinusios, jog gali būti atkirstos nuo tiekimo grandinės.

Kroatijos ir Vengrijos planas statyti Adrijos jūros pakrantėje terminalą, per kurį į Europą būtų gabenamos skystos gamtinės dujos, turi tikslą susilpninti Maskvos įtaką energijos tiekimui.

Tuo tarpu planas pratęsti „Družba” naftotiekį, sujungiant jį su kitu -„Adrijos” – vamzdynu iki pat Kroatijos pakrantės, sulaukė tam tikro pasipriešinimo, kadangi dėl padidėjusio tanklaivių eismo gali kilti pavojus aplinkai.

Be to, Rusija nesutaria su Vakarais dėl Kosovo provincijos ateities ir aiškina, kad jai atsiskirti su Serbijos turėtų būti leista tik Belgradui pritarus.

Taip pat Maskva nori apriboti NATO karinio bloko plėtrą ateityje, nors kai kurios šalys, dalyvausiančios sekmadienio susitikimuose, arba jau yra šio bloko narės, arba tikisi į jį įstoti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.