Į plentą šoka briedžiai

Briedžiai į plentą iššoka genami migravimo instinkto.

Į kelią staiga išbėgę ūgtelėję briedžių jaunikliai gali prišaukti skaudžią nelaimę.

Pastaruoju metu ypač padaugėjo laukinių žvėrių, kurie nepaisydami automobilių išbėga į plentą.

Spėjo sustoti

Šią savaitę viena klaipėdietė, važiuodama Neringos keliu, vos nesusidūrė su išbėgusiu briedžiu.

Jau anksčiau nukentėjusi nuo ant mašinos šokusio šio gyvūno moteris džiaugėsi laiku spėjusi sustabdyti automobilį.

Suaugusįjį briedį sekė briedžiukas.

Šis taip pat iššoko į kelią tiesiai priešais kitą automobilį su estiškais numeriais, kurio vairuotojas irgi nelaimės išvengė, nes spėjo sustabdyti mašiną.

Kita klaipėdietė, šią savaitę važiavusi Palangos link, susidūrė su stirna.

Laimė, stirna iššoko į plentą, kai moteris buvo ką tik išsukusi iš kito kelio ir nespėjusi įsibėgėti.

Vairuotoja nenukentėjo, tik šiek tiek buvo aplamdytas automobilis.

Ragino važiuoti lėčiau

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius patvirtino, kad gegužę ir birželį daugiau briedžių išbėga į kelią.

Jis spėjo, kad taip paprastai daro jau ūgtelėję briedžių jaunikliai, kurie, motinoms atsivedus naująją vadą, išvejami ieškotis kito guolio.

Ieškodami naujų namų jauni briedžiai ne tik išeina į plentą, bet ir puola į marias, atklysta į miestus.

G.Gražulevičius neigė, kad taip elgtis briedžius šiuo metu skatina instinktas poruotis. Jų poravimosi metas būna rudenį – rugsėjo pabaigoje – spalį.

„Į kelią išbėga ne tik briedžiai bet ir kiti gyvūnai: kiškiai, lapės, šernai. Ypač daug kelyje žūsta ežiukų”, – apgailestavo G.Gražulevičius.

Gamtininkas mano, kad nelaimių, kai dėl akistatos su žvėrimis žūsta ir jie patys, ir žmonės, sumažėtų, jeigu vairuotojai miškais nevažiuotų gerokai viršydami leistiną greitį.

„Neringoje galima važiuoti tik 90 kilometrų per valandą. Tačiau dažnai skubantys į keltą vairuotojai važiuoja 100, o kartais ir 130 kilometrų per valandą greičiu. Ypač reikia neskubėti temstant arba rytą auštant, kai būna didžiausias žvėrių judėjimas”, – prašė vedėjas.

Gelbėtų užtvaros

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras pastebėjo, kad briedžiai yra apskritai neatsargūs žvėrys, paisantys tik instinktų migruoti.

„Visiškai kitokie yra elniai. Nors elnių Lietuvos miškuose 3-4 kartus daugiau, nepamenu nė vieno atvejo, kad kas nors būtų automobiliu nutrenkęs elnią”, – sakė V.Zakaras.

Pašnekovas pastebėjo, kad pastaruoju metu miškuose, apnykus brakonieriavimui, pagausėjo žvėrių.

Todėl vis daugiau jų papuola po automobilių ratais.

Medžiotojo nuomone, vairuotojai akistatos su žvėrimis išvengtų, jei Lietuvoje, kaip Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, per miškus vingiuojantys keliai būtų aptverti žvėrims neįveikiamomis užtvaromis, o gyvūnams migruoti paliekami tuneliai

Lietuvoje jau aptverta dalis automagistralės tarp Vilniaus ir Kauno.

Greitu laiku Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų skelbti konkursą automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui ties Rietavo miškais tverti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.