Grybelinės ligos gali sunaikinti derlių

Iš visų augalų ligų didžiausią dalį (per 80 proc.) sudaro grybelinės ligos. Laiku apsaugoję savo daržoves nuo ligas sukeliančio grybelio sulauksite gausaus derliaus.

Grybeliai lengvai patenka į nusilpusių augalų audinius. Pastebėję, kad ant augalų atsirado grybelinės ligos požymių, skubiai nuskinkite pažeistus lapus ir naudokite biologinius preparatus, į kurių sudėtį įeina lecitinas.

Ypač dažnai grybelinės ligos pažeidžia anksti sėjamų ir ilgai dygstančių daržovių rūšis, pvz., žirnių, agurkų, morkų ir petražolių sėklas bei jaunus daigelius. Sėklas reikia beicuoti, mirkyti įvairiuose augalų nuoviruose ir ištraukose ar specializuotose parduotuvėse nusipirktuose milteliuose sėkloms beicuoti.

Tinka vaistinio valerijono žiedų tirpalas ir ramunėlių ištrauka. Su valerijono tirpalu rekomenduojama beicuoti visus svogūninius augalus, bulves, salierus, pomidorus. 1 ar 2 arbatinius valerijono žiedų ekstrakto šaukštelius įpilkite į 1 l vandens ir kartkartėmis pamaišydami laikykite parą. Tirpale sėklas laikyti rekomenduojama apie 15 min., po to nusausinti ir pasėti. Ramunėlių ištrauka beicuojamos salotų, pupelių, žirnių, įvairių rūšių kopūstų, ridikų ir ridikėlių sėklos. 2 šaukštelius ramunėlių žiedų užpilkite 2 l vandens, palaikykite 2 paras, kartais pamaišykite. Sėklas 15 min. pamirkykite, nusausinkite ir pasėkite.

Galima pasiruošti organinių trąšų. Pvz., svogūnų ir česnakų ištrauka neleis plisti grybeliams. Tokiam antpilui paruošti imkite 500 g svogūnų ir česnakų, užpilkite juos 10 l vandens ir kurį laiką palikite, kad prisitrauktų. Po to paruoštą ištrauką praskieskite 10 dalių vandens ir palaistykite dirvą. Veiksminga priemonė nuo grybelinių ligų yra dirvinių asiūklių nuoviras.

Norint išsaugoti sveikus augalus, labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Nepatartina pertręšti azoto trąšomis, nes nuo jo pertekliaus augalų audinių sienelės tampa porėtos, o tai leidžia grybelio sporoms lengvai patekti į augalo audinius.

Jei laikotės sėjomainos rekomendacijų, išvengsite labai pavojingos, tam tikrai daržovių rūšiai kenksmingos, ligos – kryžmažiedžių šaknų gumbo.

Jei netaupote vietos ir daržoves nesusodinote pernelyg tankiai, tai po lietaus ar laistymo greičiau išdžiūva lapai ir nesusidaro palankios sąlygos ligai plisti.

Laistant reikia stengtis nesudrėkinti lapų, stiebų, žiedų ar vaisių. Geriausias laikas – pavakarys, vanduo turi būti drungnas.

Kartą per mėnesį daržovių daigus nupurkškite augalų nuovirais.

Jei norite, kad dirva išliktų kuo ilgiau drėgna, tarpus tarp daržovių būtinai mulčiuokite smulkintais lapais, nupjauta žole ar šiaudais.

Vietoj daug azoto turinčių trąšų naudokite kalio trąšas, augalams gali būti naudingas žaliosios piktžolių masės antpilas.

Dirvinių asiūklių nuoviras

turi daug silicio rūgšties. Jis stiprina augalų audinius, todėl grybelio sporoms sunku prasiskverbti. 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilkite 10 l vandens ir palaikykite parą. Po to antpilą pavirkite pusę valandos. Nuovirą atvėsinkite ir sumaišykite su 5 dalimis vandens. Nupurkškite augalus.

Labiausiai paplitusios ligos ir profilaktika

* Tikroji miltligė – viršutinė lapų pusė apsitraukia balkšvai pilkomis apnašomis. Pažeidžia pupeles, žirnius, salierus, agurkus, ridikėlius, pomidorus. Profilaktika – beicuokite sėklas, sodinkite dideliu atstumu, daigus purkškite dirvinio asiūklio nuoviru.

* Netikroji miltligė – apatinė lapų pusė apsitraukia balkšvai pilkomis apnašomis, o viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų dėmių. Pažeidžia kopūstus, žirnius, špinatus, svogūnus, salotas, bulves, agurkus, cukinijas, runkelius, lapinius runkelius – beicuokite sėklas, nupurkškite dirvinio asiūklio nuoviru.

* Rūdys – viršutinėje lapų pusėje atsiranda rudai oranžinių dėmių, apatinėje – susidaro geltonai oranžinės pūslelės. Pažeidžia pupeles, žirnius, salierus – beicuokite sėklas, laistydami stenkitės nesudrėkinti lapų, nupurkškite dirvinio asiūklio nuoviru, česnako antpilu.

* Kekerinis puvinys – ant lapų ir stiebų atsiranda rudų dėmių, o po to pasidengia pilkšvu pelėsiu ir supūva. Pažeidžia pupeles, žirnius, salotas, agurkus, pomidorus, cukinijas, svogūnus – tarp augalų turi būti dideli tarpai, saikingai tręškite, nupurkškite dirvinių asiūklio nuoviru.

* Lapų dėmėtligė – ant lapų, vaisių ir šaknų atsiranda rudų dėmių. Pažeidžia pupeles, žirnius, salierus, agurkus, runkelius, pomidorus – beicuokite sėklas, augalų nesodinkite arti vienas kito, daigus nupurkškite dirvinių asiūklių nuoviru.

* Fitoftorozė – iš pradžių rudos dėmės ant lapų, o po to – ant stiebų ir vaisių. Pažeidžia bulves, pomidorus – nupurkškite česnakų ar svogūnų antpilu arba dirvinių asiūklių nuoviru, apiberkite akmens miltais, pomidorus nupurkškite neriebiu pienu.

* Fuzarinis vytulys ir puvinys – augalai nuvysta, sunyksta, supūva stiebų pagrindas arba šaknys. Pažeidžia pomidorus, agurkus, cukinijas, žirnius, svogūnus, ridikus, ridikėlius – ligos pernešėjus (nematodus) baidykite medetkomis ir serenčiais.

* Verticilinis vytulys – augalai nuvysta ir sunyksta. Pažeidžia agurkus, cukinijas, saldžiąsias paprikas, baklažanus, pomidorus, ridikus, ridikėlius – tręškite nedaug azoto turinčiomis trąšomis, patręškite kalciu.

* Kryžmažiedžių šaknų gumbas – ant šaknų susiformuoja išaugos, augalai nebeauga. Pažeidžia kopūstus, ridikėlius, ridikus – keiskite auginimo vietą, į sodinimo vietą berkite jūros dumblių klinčių, laistykite dirvinių asiūklių nuoviru.

* Septoriozė – daigų ir jaunų augalų šaknys bei stiebai pajuoduoja ir sunyksta. Pažeidžia kopūstus, agurkus, cukinijas, pomidorus, salotas, morkas – beicuokite sėklas, netankiai susodinkite.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.