Senelio krepšelį pagyvenusiems miestiečiams pasiūlę Kauno politikai, regis, neįvertino miesto biudžeto galimybių.
Nusprendę likusias dienas praleisti senelių ar slaugos namuose, kauniečiai turės galimybę pasirinkti bet kokią – ne tik miesto, bet ir apskrities įstaigą. Paskui kiekvieną tokį globotinį, kaip ir mokyklinio amžiaus vaiką, keliaus ir jam išlaikyti skirti pinigai – vadinamasis senelio krepšelis.
Trūksta vietų
Paprastas pavyzdys. Populiarius Kaune Panemunės senelių namus pasirinkusios garbaus amžiaus moters pensija tesiekia 400 litų. Slaugos ligoninei ji turi atiduoti 80 proc. šios sumos, t. y. 320 litų. Tačiau gyvenimas slaugos ligoninėje kainuoja daugiau nei 1 tūkst. litų per mėnesį. Trūkstama suma buvo mokama iš miesto biudžeto, todėl Kaune gyvenantis slaugomasis turėdavo rinktis tik mieste esančią slaugos įstaigą ar senelių namus. Iš viso Kaune yra 6 globos ir slaugos įstaigos, beveik visos jos perpildytos, o ir vietų jose labai mažai.
Išskirtine tvarka ir geromis sąlygomis garsėjančiuose Panemunės senelių namuose – 70 vietų, Kauno kartų namuose – tik 26 vietos. LŽ kalbintas Kauno mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas pabrėžė, kad vilkinti problemos jokiu būdu negalima. „Socialinių reikalų skyrius turi sudaryti socialinės paramos strategiją ir prašyti lėšų siųsti neįgalius asmenis į slaugos bei globos namus”, – sakė jis.
Problemos neišspręstų
Vildamiesi sumažinti senelių namų ir slaugos įstaigų deficitą, miesto politikai nutarė skirti tam tikrą pinigų sumą nebūtinai Kauno globos įstaigas pasirinkusiems žmonėms.
Tačiau tai problemos neišspręs. Kauno apskrities globos namuose (įvairiuose rajonuose) vietų yra, tačiau kiekvienam čia siunčiamam asmeniui savivaldybė turi skirti maždaug po 2 tūkst. litų. Šiuo metu socialinių reikalų skyrius turi vos 150 tūkst. litų. Už šiuos pinigus į globos namus galima siųsti maždaug 19 asmenų. Kiek reikės didinti turimą sumą, kol kas neaišku, mat nežinomas ir skaičius žmonių, pasirinksiančių ne Kaune esančias globos bei slaugos įstaigas.
Kritiška padėtis dėl sutrikusios psichikos asmenų priėmimo į globos įstaigas. Marijampolės pensionas Kaunui skyrė 4 vietas. Anot laikinosios sostinės tarybos narės, Socialinių, šeimos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkės Loretos Kudarienės, susirūpinimą kelia ir tai, kad jaunų žmonių, kurie dėl ligos yra visiškai neįgalūs, senelių namai nepriima. Tokie įstatymai, todėl reikia steigti kitus globos namus.
„Savivaldybės biudžetas bus perskirstytas antroje metų pusėje, todėl Socialinių reikalų skyriaus darbuotojai kuo skubiau turi parengti slaugos išplėtimo strateginį planą. Privalome pasirūpinti senais žmonėmis – kito kelio nėra. Jeigu skyriuje ar globos įstaigose stinga darbuotojų, būtina parengti pertvarkos planus”, – sakė L.Kudarienė.
Parūpo turtas
Šalies seneliai dar nespėjo atsigauti nuo šoko, kuris daugelį ištiko įsigaliojus naujam Socialinių paslaugų įstatymui. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, didžiausias šio įstatymo pranašumas – pasikeitęs požiūris ne tik į žmogų, kuriam reikalinga socialinė paslauga, bet ir į jo šeimos narius.
Iki šiol šeimos nariai nesulaukdavo tinkamos valstybės paramos, jeigu dėl socialinių paslaugų įvairovės stygiaus būdavo priversti namie prižiūrėti neįgalius tėvus. Pagal naują mokėjimo tvarką, kuri veikia jau daugiau kaip 10 mėnesių, nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgiama ir į asmens turtą. Tačiau šis turtas įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje.
Ir tuomet dar esama išlygų – jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas jų, turtas nebus įtrauktas į apskaitą. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis skaičiuojamas tik vienišiems asmenims. Skaičiavimas nesudėtingas – didesnį nei 12 kvadratinių metrų gyvenamąjį būstą turintys senoliai, pareiškę pageidavimą sutikti gyvenimo saulėlydį valstybei priklausančiuose namuose, turi mokėti 1 proc. nuo turimo nekilnojamojo turto vertės.