Kalvarijos sinagogos paliktos likimo valiai

Paveldosaugininkai grasina nubausti Lietuvos žydų bendruomenę, kuri nesirūpina nykstančiu Kalvarijos sinagogų kompleksu. Visuomeninė organizacija ginasi neturinti pinigų būtinam remontui.

Jau beveik dešimtmetį diskutuojama, kaip galėtų būti panaudotas Kalvarijoje esantis sinagogų kompleksas. Kol nesutariama – viena sinagoga baigia visiškai sunykti, kita, kurią restauruoti jau kainavo apie milijoną litų, atsidūrė ilgapirščių akiratyje.

Darbai nutrūko

Prieš keletą metų Sūduvos krašto architektūrą tyrinėjęs Algimantas Miškinis yra užsiminęs, kad Kalvarijos žydų sinagogos – vienos unikaliausių tokio pobūdžio pastatų visoje Lietuvoje. Todėl jas būtina išsaugoti.

Praėjusio amžiaus pabaigoje sinagogų kompleksas grąžintas buvusiems savininkams – Lietuvos žydų bendruomenei (LŽB). Jau tuomet pastatai buvo labai apleisti. Naujasis savininkas neturėjo pinigų griūvantiems statiniams restauruoti, tad jie ir toliau nyko.

Tik 2002 metais Kultūros paveldo departamentui pasirašius sutartį su Vokietijoje veikiančiu ir žydų kultūros paminklų išsaugojimu besirūpinančiu fondu „Ebelin und Gerd Bucerius ZEIT” buvo pradėta likviduoti avarinė būklė. Pirmiausia nutarta atstatyti mažiau apgriuvusią eklektinę sinagogą. Per porą metų restauruotos išorės sienos, sudėti langai, pakeistas stogas. Beliko tik įrengti vidų.

Tačiau minėtam fondui atsisakius toliau finansuoti sinagogų atstatymą visi darbai sustojo. Todėl iki šiol senosios barokinės sinagogos atstatyti dar net nepradėta. Įgriuvus stogui yra vidinės sienos, kolonos, unikalus aron kodešas – žydų maldos namų altorius.

Viskas apleista

Nuo 2004 metų, kai nutrūko sinagogų komplekso atstatymas, jo teritorijoje šeimininkauja daugiausia vaikai. „Jau keletą metų čia niekas nieko nedaro. Kažkas jau nuplėšė metalinius tvoros vartus, ir durų rankenų nebeliko, o buvo tokios gražios”, – LŽ pasakojo šalia sinagogų gyvenantys kalvarijiečiai. Anot jų, dažniausi unikalaus komplekso lankytojai – čia pažaisti užsukantys vaikai. „Kai tik juos pamatom, vejam, nes vaikai dažniausiai mėgsta landžioti po griūvančią senąją sinagogą, bet tai labai pavojinga”, – pasakojo žmonės.

Įeiti į gražia tvora aptvertą sinagogų komplekso teritoriją gali ir suaugusieji. Vienų tvoros vartelių visai nebėra, didesnieji vartai – praviri. Įėjus į akis krinta nežinia kada pjauta žolė ir užkaltais langais raudonų plytų namas – Talmudo mokykla. Nuošaliau už pastatų – krūvos šiukšlių ir žmogaus aukščio dilgėlynai.

„Kalbėta, kad čia bus įkurta muzikos mokykla. Jau buvome apsidžiaugę, kad mūsų vaikai galės ją lankyti”, – kalbėjo Sodų gatvėje gyvenantys kalvarijiečiai.

Pinigų nėra

Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vadovas Algis Milius teigė gerai žinąs, kokioje situacijoje atsidūrusios Kalvarijos sinagogos. „Ko gero, teks jau skirti administracinę baudą pastato šeimininkui – Lietuvos žydų bendruomenei, kad visiškai nesirūpina savo turtu. Prašėme, kad užsandarintų senąją, griūvančią sinagogą, bet iki šiol tai nepadaryta. Net pinigų siūlėme iš departamento prašyti, ir būtų gavę, bet ir to nepadarė. Jau net nežinau, ko griebtis”, – apgailestavo A.Milius.

Jo teigimu, likvidavus avarinę naujesnės sinagogos būklę LŽB buvo sutarusi su Kalvarijos savivaldybe, kad sutvarkytame pastate galės įsikurti muzikos mokykla. Tam pritarė ir minėtas fondas iš Vokietijos. Tačiau šis susitarimas iki šiol neįgyvendintas.

„Kai bus baigtas sinagogos remontas, tada ir bus galima kalbėti apie jos panaudą ar kokią nors mokyklą, bet kol kas darbai pradėti ir sustoję, – LŽ aiškino LŽB pirmininkas Simonas Alperavičius. – Ieškome pinigų, bet nelabai ką berandame. Mes, kaip visuomeninė organizacija, tokiais pinigais nedisponuojame. Ten reikėtų dar kelių milijonų litų. Galėtų prie to prisidėti ir vietos savivaldybė, bet ji to nedaro.”

S.Alperavičiaus teigimu, pačių žydų reikmėms sinagogų komplekso beveik nereikia, nes Kalvarijoje ir jos apylinkėse žydų tautybės žmonių jau negyvena.

Turi savų rūpesčių

Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis LŽ teigė, kad vietos valdžia iš tikrųjų yra sulaukusi prašymo iš LŽB prisidėti prie sinagogų atstatymo, tačiau to daryti dėl ribotų finansinių išteklių negali. „Savivaldybė turi daug savo pastatų, kuriuos reikia remontuoti, tvarkyti jų teisinę registraciją. Todėl skirti pinigų kito savininko pastatams, nors ir architektūros paminklams, atstatyti negalime”, – tikino meras.

V.Plikaitis prisiminė, kad prieš kelerius metus LŽB žadėjo įsileisti savivaldybės įstaigą – muzikos mokyklą – į jau visiškai atstatytą eklektinę sinagogą.

Sinagogų kompleksą Kalvarijoje sudaro trys pastatai – dvi sinagogos (barokinė bei eklektinė) bei Talmudo mokykla – buvęs rabino namas. Barokinė sinagoga statyta XVIII, o eklektinė – XIX amžiuje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.