ES lyderiams po derybų maratono pavyko pasiekti susitarimą dėl reformų sutarties

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį anksti rytą pasiekė susitarimą dėl mandato reformuoti 27 valstybes vienijančią Bendriją, kai jiems pavyko įtikinti Lenkiją atsisakyti savo prieštaravimų, kurie galėjo sužlugdyti užsitęsusį viršūnių susitikimą.

ES lyderiai susitarė iki šių metų pabaigos pradėti derybas dėl reformų sutarties, kuri galėtų būti ratifikuota iki 2009-ųjų vidurio. Ši sutartis turėtų pakeisti ES konstituciją, kurią 2005 metais referendumuose atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai.

4 val. 30 min. (5 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasiektas susitarimas gali suteikti svarbų postūmį Europos politinei integracijai po dvejus metus trukusios aklavietės, kurią išprovokavo bloko konstituciją sužlugdę referendumai, dar padidinę visuomenės nepasitenkinimą šiuo projektu, kurį daug kas laiko nutolusiu nuo eilinių piliečių ir perdėm biurokratiniu.

Jei šį kartą dokumentą pavyks ratifikuoti visoms narėms, Bendrija turės daugiau galių turinčią vadovybę, efektyvesnį sprendimų priėmimo mechanizmą, didesnę įtaką pasaulinėje arenoje. Didesnį vaidmenį įgis ir Europos bei nacionaliniai parlamentai.

„Jei šiandien nebūtume to pasiekę, būtume atsidūrę išties katastrofiškoje padėtyje, nes daug kas jaustų, kad patyrė per didelį spaudimą”, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel per spaudos konferenciją, kuri buvo surengta ES lyderiams po derybų maratono radus išeitį iš aklavietės.

Susitarimas atveria kelią tolesnei bloko plėtrai, sakė kanclerė, pridūrusi, kad nereformavus Bendrijos institucijų plėtra būtų neįmanoma.

Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas), kurio šalis liepą perims pirmininkavimą ES, išreiškė viltį, kad pavyks parengti sutartį iki spalio.

Kelių ES šalių lyderiams pavyko įtikinti Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį) po ne vieną savaitę trukusių prieštaravimų pakeisti savo poziciją ir sutikti su kompromisu dėl numatytų balsavimo taisyklių su sąlyga, kad jų įdiegimas bus ilgam atidėtas.

„Ši diena parodė, kad Lenkija gali kur kas geriau bendradarbiauti su Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Vokietija, nes mes pajutome solidarumą”, – sakė L.Kaczynskis žurnalistams.

Tačiau Lenkijos vadovas nepakeitė nuomonės dėl savo komentarų, kad Lenkijai turi būti kompensuota už kančias, kurias šalis patyrė per Antrąjį pasaulinį karą. Šie jo pareiškimai įžeidė ne vieną ES lyderį ir labai supykdė A.Merkel asmeniškai.

„Istorija yra istorija. Faktas, kad jei nebūtų vykęs karas, Lenkijoje gyventų ne 38 mln. žmonių, bet kur kas daugiau”, – sakė L.Kaczynskis.

Visgi A.Merkel pavyko pakeisti neigiamą Varšuvos nusistatymą. Lenkija tvirtino, kad naujoji sutartis apkarpo jos balsavimo galias ir yra palankesnė didžiosioms valstybėms, ypač Vokietijai.

Vokietijos kanclerė netgi pagrasino pradėti derybas dėl reformų sutarties be Lenkijos pritarimo, taip pakurstydama dar aktyvesnes pastangas rasti kompromisą.

ATIDĖJIMAS

Lenkija sutiko pritarti susitarimui, kuriame numatyta naujos sprendimo priėmimų procedūros įdiegimą nukelti iki 2017 metų.

Varšuva taip pat gavo visų Bendrijos šalių pažadus dėl solidarumo ateityje iškilus energetinėms krizėms – tai kelia ypač didelį susirūpinimą Lenkijai, kuri labai priklausoma nuo kaimyninės Rusijos dujų ir naftos importo.

Naujoje sutartyje bus išsaugotos svarbiausios žlugusios konstitucijos nuostatos, pavyzdžiui, ketinimas įsteigti Europos Vadovų Tarybos prezidento ir platesnius įgaliojimus turinčio užsienio politikos vadovo postus.

„Konstitucinė sutartis buvo nesunkiai suprantama sutartis. O ši – supaprastinta sutartis, kuri yra labai paini”, – šmaikščiai pastebėjo Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris).

Šis įtemptas ES viršūnių susitikimas buvo pirmasis naujajam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir paskutinis Didžiosios Britanijos premjerui Tony Blairui (Toniui Blerui), kuris kitą savaitę traukiasi iš posto.

N.Sarkozy energingai įsijungė į kovą už tai, ką jis pats pavadino „supaprastinta sutartimi”. Tuo tarpu T.Blairas traukiasi iš valdžios viršūnės, kurioje praleido dešimt metų, taip ir neįgyvendinęs savo ne kartą viešai deklaruoto tikslo paversti Didžiąją Britaniją Europos žemyno kertiniu akmeniu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.