Pernai šalies įmonėse buvo pagaminta 1,5 mln. dekalitrų stiprių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2005 m., jų gamyba išaugo 23 procentais, tačiau 37 procentais sumažėjo viskio ir po 6 procentus – likerio bei džino gamyba.
Statistikos departamento duomenimis, per šį laikotarpį visų rūšių silpnų neputojančių vynų gamyba išaugo 2 procentais ir 2006 m. sudarė 2,4 mln. dekalitrų. Putojančio vynuogių vyno, fermentuotų gėrimų ir sidro gamyba padidėjo 67 procentais. Daugiausia pagaminta alaus – 29,3 mln. dekalitrų, palyginti su 2005 m., jo gamyba išaugo 1,4 procento.
Negalutiniais duomenimis, alkoholinių gėrimų importas, palyginti su 2005 m., išaugo 16,1 procento, o eksportas – 56,8 procento. 2006 m. didžiausią importo dalį sudarė įvairių rūšių vynai (57,8 proc.) ir alus (36,3 proc.). 2006 m. šampano, šampanizuotų ir putojančių fermentuotų gėrimų bei sidro parduota 327,2 tūkst. dekalitrų, arba 20 procentų daugiau nei 2005 m. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,6 mln. dekalitrų, tai yra 129 tūkst. dekalitrų daugiau nei 2005 m.
Alkoholinių gėrimų kainos 2006 m., palyginti su 2005 m., sumažėjo 0,5 procento. Skirtingų alkoholinių gėrimų kainos kito nevienodai: atpigo nespirituotas vynuogių vynas (3,3 proc.), vermutas (1,2 proc.), spirituotas desertinis vynas (1,1 proc.), brendis (1,0 proc.), pabrango stiprūs ir desertiniai likeriai bei importinis alus (po 2,0 proc.).
Negalutiniais duomenimis, praėjusiais metais vienam gyventojui vidutiniškai teko 11 litrų, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 13,2 litro absoliutaus alkoholio, tai atitinkamai yra po 0,3 litro daugiau nei 2005 m.
Didėjantis alkoholio vartojimo rodiklis daro neigiamą įtaką gyventojų sveikatai. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2006 m., palyginti su 2005 m., 15 procentų padidėjo sergamumas alkoholine psichoze (100 000 gyventojų teko 38 susirgusieji). Dėl lėtinio alkoholizmo į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 1,4 tūkst. asmenų. Alkoholinės psichozės gerokai dažniau diagnozuojamos kaimo gyventojams (100 000 kaimo gyventojų tenka 59 naujų alkoholinės psichozės atvejų, miesto – 27), o lėtinio alkoholizmo paplitimas tarp miesto ir kaimo gyventojų yra panašus.
2006 m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,4 tūkst., lėtiniu alkoholizmu – 60 tūkst. asmenų, arba 100 000 gyventojų teko atitinkamai 101 ir 1771 sergantysis. Palyginti su 2005 m., ligotumas alkoholine psichoze išaugo 11 procentų, o lėtiniu alkoholizmu liko beveik nepakitęs.
2006 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 115 neblaivių asmenų, tai yra 6 asmenimis mažiau nei 2005 m. Kelyje iš darbo (į darbą) nukentėjo 24 neblaivūs asmenys – 4 asmenimis daugiau. Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1484 asmenys, tai yra 242 daugiau nei 2005 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (46,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32,7 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (15 proc.).
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2006 m. ištirta 6,3 tūkst. (2005 m. – 6,4 tūkst.) nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų. Tai šeštadalis visų ištirtų nusikalstamų veikų.
2006 m. užregistruota 955 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas septintas užregistruotas įvykis. Juose žuvo 83, sužeisti 1354 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruotas 761 kelių eismo įvykis, kuriame žuvo 66 žmonės, sužeista – 1151. Palyginti su 2005 m., kelių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės sumažėjo 117 (13 proc.), dėl kitų neblaivių asmenų – 67 (26 proc.).
2006 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų įskaitoje buvo įrašyta 8,3 tūkst. girtaujančių šeimų, tai yra 1,7 tūkst. (16 proc.) mažiau nei 2005 m.