Vilniaus centre penktadienį atidengtas paminklas Vilniuje vaikystę praleidusiam vienam žymiausių praėjusio amžiaus prancūzų rašytojų Romainui Gary (Romenui Gari).
Šalia J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžos iškilusi Romualdo Kvinto sukurta skulptūra vaizduoja berniuką, žiūrintį į dangų ir spaudžiantį prie širdies kaliošą.
Ši skulptūra įamžino epizodą iš R.Gary Vilniuje praleistos vaikystės, kuomet pirmą kartą įsimylėjęs būsimasis rašytojas vardan meilės ryžosi neįprastam žingsniui. Kai sužavėti į akį kritusią mergaitę nepavyko nei mamos patarimu užversti akis į viršų, kad šviesoje išryškėtų jų mėlynumas, nei triauškiant vabalus, jaunasis R.Gary sukramtė gabalą kaliošo.
Šį savo pirmosios meilės žygdarbį, gyvenimo laikotarpį 20 amžiaus pradžios Vilniuje, vaikystės nuotykius, namą dabartinėje J.Basanavičiaus gatvėje, kuriame gyveno, R.Gary aprašė knygoje „Aušros pažadas”. Būtent netoli to namo ir įsikurs vaiką vaizduojanti skulptūra.
Penktadienį kavinėje „Mano Guru”duris atvėrė ir fotografo Sauliaus Paukščio parengta R.Gary skirta fotografijų paroda.
Didžiąją dalį skulptūros gamybos ir pastatymo išlaidų finansavo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”, taip pat prisidėjo Litvakų fondas.
Vienas žymiausių 20 amžiaus rašytojų R.Gary (tikroji pavardė Romainas Kacewas) gimė 1914 metų gegužę Vilniuje. Su motina, aktore Nina Borisovskaja, kelerius vaikystės metų praleido Rusijoje, vėliau grįžo į Vilnių. Tą savo gyvenimo laikotarpį Vilniuje, namą J.Basanavičiaus gatvėje, kuriame gyveno, aprašė knygoje „Aušros pažadas”.
Trumpam apsistoję Varšuvoje, nuo 1927 metų R.Gary su motina apsigyveno Prancūzijoje, kur mokėsi, studijavo teisę ir aviaciją. Nuo 1940 metų buvo aktyvus pasipriešinimo kovų dalyvis Antrajame pasauliniame kare, vėliau dirbo diplomatinį darbą.
1945 metais išspausdino pirmąjį romaną „Europietiškas auklėjimas”, kuris sulaukė didelio pripažinimo – prancūzų rašytojas ir filosofas Jeanas-Paulis Sartre (Žanas Polis Sartras) romaną vadino geriausia knyga apie pasipriešinimą.
1956 metais R.Gary pelnė literatūrinę Gonkūrų premiją už romaną „Dangaus šaknys”, pasakojantį apie ekologiją, barbarišką elgesį su gamta. 1975-aisiais, prisidengęs Emile Ajaro (Emilio Ažaro) slapyvardžiu, pelnė antrąją Gonkūrų premiją už romaną „Gyvenimas prieš akis”. Literatūros istorijoje tai vienintelis pasaulyje rašytojas, du kartus pelnęs šį garbingą apdovanojimą.
1980 metais, parašęs atsisveikinimo laišką „Aš pasakiau viską”, rašytojas nusišovė Paryžiuje.