Kreta – žydinti paskendusios žemės skeveldra

Kvapą gniaužiantis kalnų grožis, alyvmedžių giraitės, įspūdingi Knoso rūmai, vienuolynai ir bažnyčios, muziejų saugomi turtai, egzotiški maži pajūrio kaimeliai. Uolėti krantai, žali slėniai ir smaragdinis Viduržemio jūros vanduo vilioja turistus iš viso pasaulio.

Pradingusi Atlantida

Britų mokslininkai surado vulkano milžiniško išsiveržimo pėdsakų, nutolusių šimtus kilometrų nuo ištakų – Santorino salos ugnikalnio. Tai visai šalia Kretos. Išsiveržimą lydėjo galingas žemės drebėjimas, paskandinęs ištisą archipelagą. Ištyrus Viduržemio jūros dugną paaiškėjo, kad Kreta ir kitos aplinkinės salos – šios kadaise žydėjusios žemės skeveldros. Nesenas atradimas, regis, turėtų užbaigti ginčus dėl Platono minimos pradingusios Atlantidos vietos. Senosios dailės tyrinėtojai dorėninių ir jonėninių kolonų pirmtakes randa Knoso rūmų Kretoje fragmentuose (1, 2 nuotr.). Rūmų freskų piešiniai artimi antikinei skulptūrai, o polichromija – amforų puošybai, tik šie radiniai datuojami beveik pusantro tūkstančio metų anksčiau, nei suklestėjo senoji graikų kultūra. Taigi visai dėsninga, kad šios graikų antikos ištakos yra dar senesnės kultūros tąsa. Platoną tepasiekė tolimi jos atgarsiai ir miglotai nurodoma vieta.

Britų pėdsakai

Vis tik malonu nuvykus į jau ir lietuvių pamėgtą Kretą atsidurti paslaptingoje Atlantidoje. Tiesa, patys salos graikai šios turistiniam kraštui malonios naujienos dar labai neplatina. Bent jau neteko matyti barų, viešbučių ar jachtų panašiu, egzotiškai patraukliu pavadinimu.

O štai pagarba Didžiajai Britanijai jaučiama kiekviename žingsnyje. Pradedant paminklais anglų ir britų sandraugos kariams, žuvusiems kovoje su vokiečiais Antrajame pasauliniame kare, baigiant ištisais angliškų „pabų“ miesteliais ir būriais turistų iš ūkanotojo Albiono. Retas atvejis: visur kur šurmuliuojančius vokiečių smalsuolius gausumu keleriopai lenkia anglakalbė minia. Pagarbą Didžiosios Britanijos imperijos ainiams jauti visose gyvenimo sferose. Ji neatsitiktinė, istoriškai pagrįsta. Anglai ir praeityje, ir dabar aktyviai investuoja į salos ekonomiką ir kultūrą.

Uolos ir jūra

Žiūrėdamas į senąsias rusų ikonas stebėdavausi: šventųjų fone stūksančios uolos atrodydavo stilizuotos, paverstos glotniai nudailintomis čerpėmis. Pasirodo, klydau, kalnai nutapyti beveik iš natūros, realistiškai tiksliai (3 nuotr.). Tokia tradicija, neabejojama, atkeliavo iš ortodoksiškos graikų ir bizantiečių dailės bei tapo sava lygumų stačiatikiams.

Akmuo Kretoje – kiekviename žingsnyje. Ten, kur lietuvis užkištų lentgalį, graikas ima akmens plokštę, juo labiau kad uolos sluoksniuotos, skylančios beveik taisyklingomis atplaišomis. Graikiškas akmens pavadinimas – litos, o uolos – petra, dažnai pasitaiko vietovardžiuose. Nusistebi ištisinių kalnų karalystėje pamatęs vietą oro uosto takams. Tiesa, lėktuvai kyla iš Herakliono. Neatsitiktinai šalia jo, dabartinės Kretos sostinės, derlingose lygumose kūrėsi Knoso rūmų valdovai.

Nuostabios spalvos ir skaidrumo jūra (12, 13 nuotr.) nelepina smėlio paplūdimiais, o akmenuotoje pakrantėje dažnai slepiasi poilsiautojų siaubas – jūros ežiai.

Jūros mėlis ir saulės išdegintų uolų baltumas atsispindi ne tik Graikijos vėliavoje. Mėlyna ir balta spalvos vyrauja architektūroje, savo santūrumu sutramdydamos pietietišką formų įvairovę (5, 6 nuotr.).

Demokratijos ištakos

Skirtingai nei lietuviškame pajūrio peizaže, Kretos pakrantę pagyvina gausybė laivų, žvejybinių valčių ir prabangių jachtų (7, 8, 9 nuotr.). Deja, saloje ypač akivaizdžiai pajunti, kad nesame jūreivių tauta. Iššūkis stichijai, jūrų kelionės ir prekyba, kitų kultūrų patirtis, ko gero, suformavo didingą antikos civilizaciją ir subrandino idealus, artimus dabartinei demokratijai.

Graikai – išdidūs, net maloniai patarnaudami sugeba neprarasti savigarbos. Jiems svetimas rytietiškas įkyrumas. Net turguje (11 nuotr.) nebūsi tampomas už skvernų, o nieko nepirkęs būsi palydėtas draugiška šypsena ir padėka už dėmesį. Čia svečiuodamasis visada ir visur jausi – esi demokratijos lopšyje…

Europos Sąjungos senbuvių patirtis

Kelyje retai pamatysi prabangių limuzinų, vyrauja nedideli, bet apynaujai automobiliai (10 nuotr.). Pavojingi kalnų keliai subrandino pietiečiams šiaip jau svetimą pavyzdingą vairavimo kultūrą. Todėl važinėdamas Kretoje stebiesi vairuotojų paslaugumu ir, be abejo, eismo saugumu.

Nenorėčiau būti rūkymo propaguotoju, tačiau tėvynėje matydamas dekoltuotas damas aukštakulniais trypinėjančias ant šaligatvių šalia restorano durų, susimąstau: išleisti draudžiantį dekretą – nereiškia išspręsti tegul ir opią problemą. Tos pačios Europos Sąjungos (ES) nariai graikai nekankina savo nesusipratusių piliečių vien tam, kad koks Briuselio biurokratas slėpdamas žiovulį pagirtų uolius vykdytojus. Išdidūs graikai gerbia savo tradicijas, o nerūkančiuosius apsaugo atskiromis salėmis ir tobula oro kondicionavimo sistema.

Nuošaly nuo turistinių maršrutų

Nors rinkausi ne tik turistinius maršrutus, nei žemyninėje Graikijoje, nei Kretoje neteko stebėti gėdingo šiukšlių konteinerių kraustymo. Neteko matyti ir panešiotų drabužių prekystalių – neatsiejamos mūsų miestelių panoramos; elgetaujančių vaikų ar besivoliojančių girtuoklių. Graikija – toli gražu ne turtingiausia ES šalis. Jos piliečių neapkaltinsi perdėtu stropumu, juo labiau punktualumu. Tačiau matai akivaizdžias pastangas kurti ne tuščiavidurę Europos dekoraciją, o spręsti opiausius savo piliečių gerovės reikalus. Ne pastangų nereikalaujančiais draudimais, o nuoširdžiu rūpesčiu, savigarba ir pagarba kitiems grindžiamas kelias tikrų europietiškų vertybių link.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.