„Ar čigonas ne žmogus? Ar mano vaikų saugumas ir gyvybė mažiau vertesni?”, – klausė keturis vaikus auginanti čigonė. Valdininkais, pasiūliusiais socialinio būsto palūkėti metus, pasipiktinusi moteris jį gaus greičiau nei žadėta.
34 metų Zina Bilevičienė redakcijos duris pravėrė ant rankų laikydama trimetę be galo judrią dukrą.
„Aš neturiu kur dėtis. Su vyru išsiskyriau, o būstas priklausė jam. Buvęs vyras parsivedė naują žmoną, o mane su vaikais varo lauk. Jis geria ir grasina, kad mane papjaus. Bijau būti namuose. Vyras kartais neleidžia net maisto vaikams išvirti”, – guodėsi čigonų tautybės moteris.
Z. Bilevičienė sakė, kad dvi vyresnes – 11 ir 12 metų – dukras laikinai pasiėmė jos sesuo. „Namuose joms nesaugu. Mano buvęs sutuoktinis – joms patėvis. Ten, kur gyvenu, lankosi įvairios neaiškios kompanijos. Bijau, kad jų neišprievartautų”, – pasakojo Gėlių gatvės gyventoja.
Niekada nedirbo
Anot moters, jos santuoka su 13 metų vyresniu Romu Bogdeliu iširusi prieš pusmetį. Ji į uostamiestį atvykusi iš Šiaulių rajono, tad gyvenusi vyro bute. Iširus santuokai moteris neteko teisės į būstą.
„Aš esu mama ir privalau pasirūpinti savo vaikais. Negi žmonės mumis susidomės tik įvykus nelaimei, t.y. kai vyras užmuš. Buvau įvairiausiose tarnybose, tačiau gavau tik daugybę pažadų. Ant kelių klaupiausi prieš socialinį būstą suteikiančias Savivaldybės darbuotojas, bet jos liepia laukti.
Buvau pas merą, bet ir tai nepadėjo. Jis pasiūlė apsigyventi sandėliuke, bet kur aš tada vaikus prausiu? Iš Moterų krizių centro gavau pasiūlymą palaukti metus. Norėčiau išsinuomoti būstą, bet žmonės bijo čigonų, o aš dar su keturiais vaikais”, – dėstė Z. Bilevičienė.
Tik tris klases baigusi moteris sakė, kad esanti įsiregistravusi Darbo biržoje bei gaunanti pašalpų, tad pinigų jai pakanka. „Niekad nedirbau, bet norėčiau. Galėčiau dirbti valytoja”, – tikino ji.
Yra ir kitų šeimų
Pasak Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus specialistė Kazimiera Drūnienė akcentavo, kad socialinio būsto žmonės laukia net dvejose sudarytose eilėse. Z. Bilevičienė esą įrašyta abiejose, o arčiausiai finišo esantis jos eilės numeris yra 31.
Anot specialistės, esama šeimų, kurios augina 5-6 vaikus, tačiau būsto laukia dar seniau. Z. Bilevičienė į eilę įrašyta tik šiemet, o būsto nori nedelsiant.
„Moteris pati kalta dėl susidariusios situacijos. Prieš dvejus metus lankėmės jos ir tada dar sutuoktinio šeimoje. Raginome deklaruoti gyvenamą vietą, tačiau ji to nepadarė. Laiku sutvarkius dokumentus ir po skyrybų niekas jos negalėtų iškraustyti”, – sakė K. Drūnienė.
Pasak specialistės, minėta moteris pernelyg reikli ir nekorektiška. Esą skyriaus darbuotojas net iškoliojusi, tačiau artimiausiu metu jos būsto problemą planuojama išspręsti.
Padėtis – ne kritiška
Z. Bilevičienės problemų nereikėjo pasakoti ir uostamiesčio Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjai Gražinai Aurylienei – pakako paminėti pavardę.
„Manau, kad ji per daug skundžiasi. Visi jai padeda kiek gali, tačiau viskam savas laikas. Turime ginti ne tik jos, bet ir kitų šeimas auginančių vaikų teises. Kuo blogesni seniau laukiantys eilėse? Ji pati laiku nesusitvarkė dokumentų, šeima apsileidusi”, – sakė G. Aurylienė, tačiau pridūrė, jog moteriai būstas artimiausiu metu bus skirtas.
Anot G. Aurylienės, Z. Bilevičienės padėtis nėra tokia kritiška, kaip ji pasakoja. Esą prireikus vaikus galima apgyvendinti laikinoje grupėje ar panašiai, tačiau ji tokios pagalbos atsisakė.
Čigonės niekas nepriima
Minėtos moters istorija domėjosi Socialinės ir psichologinės pagalbos centro socialinė darbuotoja Danutė Šimelionienė. Moteris apskambino įvairias instancijas, žiūrėjo moters dokumentus.
„Mes jai siūlėme laikiną globą, kuri paprastai skiriama nuo smurto šeimoje bėgančioms moterims su vaikais. Galėtume apgyvendinti mėnesiui, bet ji atsisakė. Socialinio būsto eilė ilga, tad mąstėme ir apie galimybę laikinai apsigyventi išsinuomotame. Tačiau čigonaitės su vaikais niekas nenori”, – svarstė socialinė darbuotoja.