Uosteliuose nebetelpa laivai ir jachtos

Vasarą Klaipėdos, Nidos, Šilutės prieplaukas užplūsta pramoginiai kateriai, jachtos ir laivai.

Liepą ir rugpjūtį Nidoje pritrūksta krantinių, kur jie galėtų švartuotis.Ne visi prie marių esantys uosteliai ar prieplaukos vienodai gerai įrengti ir gali teikti paslaugas.

Daugiausiai iškylautojų ir jachtų bei katerių veržiasi į Nidą.

Čia esantį Neringos savivaldybės uostelį prižiūri komunalininkai. Laikinai einančio Neringos komunalinio ūkio direktoriaus pareigas Artūro Vaičiūno duomenimis, Nidos uostelis yra įregistruotas ir turi visus reikiamus dokumentus.

Krantinės paros mokestis imamas, atsižvelgiant į laivelio ilgį. Nuo 7 iki 10 metrų ilgio pramoginiam laivui para prie krantinės kainuoja iki 21 lito. Už tą sumą prijungiama elektra, tiekiamas vanduo, yra dušas.

Visai kitoks vaizdelis prie Juodkrantės gelžbetoninių krantinių. Nors jos nusidriekusios daugiau nei du kilometrus, jokio mokesčio iš atplaukusių svečių ir saviškių žvejų už plaukiojimo priemones čia neimama.

Anot Juodkrantės seniūnės Angelinos Stakauskienės, dar nėra patvirtintas gyvenvietės planas, todėl prieplaukos negalima įregistruoti. Juodkrantėje prisišvartavusių laivų ar jachtų savininkai negali nei nusiprausti po dušu, nei pasijungti elektros.

Iš daugelio prie marių esančių prieplaukų geriausiai įrengta Minijos kaime. Ji pastatyta gavus finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Prieplauką prižiūrinčio Andriaus Varno duomenimis, už krantinę mokestį moka ir atplaukę svečiai, ir jame laikantys jachtas ar katerius vietiniai gyventojai. Yra elektra, vanduo, dušai.

Nemažai poilsiautojų pramoginiais laiveliais ir kateriais vasarą pasiekia prie Atmatos esančią Nemuno upių laivininkystės Uostadvario prieplauką. Ji rekonstruojama ir paslaugos neteikiamos.

Patogi prieplauka yra ir Rusnės saloje Pakalnės upėje. Ją yra išsinuomoję ir prižiūri marių žvejų susivienijimo „Lampetra“ žvejai. Anot susivienijimo vadovo Virginijaus Domarko, už krantines mokestis nerenkamas. Tačiau patys žvejai turi prižiūrėti ir tvarkyti prieplaukos aplinką.

Kitokia tvarka atnaujintame Šilutės uostelyje. Tie marių žvejai, kurie savo laivus laiko Šilutėje, nors netiekiamas nei vanduo, nei elektra, už krantines per mėnesį moka iki 100 litų.

Žvejai, kurie laivus laiko privačiose prieplaukose, moka pagal susitarimą su jų savininkais.

Marių žvejai tikisi, kad jų reikalai pagerės tada, kai dabar esančios neįrengtos 23 vietos, kuriose gali iškrauti žuvis, bus įrengtos gavus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, skirtų žuvininkystei remti.

Patogiausia į Klaipėdos uostą atplaukusioms jachtoms, kateriams įsikurti Pilies uoste. Tačiau čia ir kainos yra kitokios. Uosto kapitono Kastyčio Bartusevičiaus teigimu, nuolatiniams klientams, kurie naudojasi uostelio paslaugomis, nuo 6 iki 8 metrai laiveliui krantinė per mėnesį kainuoja iki 250 litų, o ilgesniems nei 8 metrų ilgio laiveliams kaina šokteli iki 350 litų. Į tą mokestį įeina ir elektros, vandens tiekimas. Apsistoję Pilies uoste užsieniečiai moka už parą ir eurais.

Jachtoms nuo 6 iki 8 metrų ilgio para kainuoja 15 eurų, o ilgesniems nei 8 metrai laiveliams – 20 eurų.

Pilies uoste, anot jo kapitono, galima sutalpinti iki 200 jachtų ir mažųjų laivelių ar katerių. Šiuo metu jų yra iki 170. Jeigu antplūdis didės, gali kilti ir problemų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.