Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas, birželio 27 dieną paliekantis savo postą, gali gauti naują darbą – pirmojo nuolatinio Europos Sąjungos prezidento
Šį planą aktyviai stumia naujasis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. T.Blairas ir N.Sarkozy taip pat laikosi vieningos pozicijos dėl supaprastintos ES konstitucinės sutarties.
Kaip rašė įtakingas dienraštis „The Financial Times”, prieš šiandienos ES viršūnių susitikimą N.Sarkozy aptarė su kitais ES vadovais mintį dėl T.Blairo iškėlimo. Šis viršūnių susitikimas T.Blairui, kaip premjerui, paskutinis stambus tarptautinis renginys.
Britų žurnalistai pabrėžia, jog Prancūzijos prezidento iniciatyva – akivaizdus anglų ir prancūzų suartėjimo, prasidėjusio gegužę, kai N.Sarkozy pakeitė Jacques’ą Chiracą, ženklas.
Pasak vokiečių diplomatų, N.Sarkozy pateikė savo planą kanclerei Angelai Merkel. ES atstovai pranešė, jog apie tai Prancūzijos vadovas kalbėjo ir kitose sostinėse, tarp jų – Madride. Tačiau britų premjeras ir toliau nėra populiarus tarp tokių vyriausybių kaip Italijos ir Ispanijos, pasisakiusių prieš karą Irake. T.Blairo nenoras įvesti Didžiojoje Britanijoje bendrus Europos pinigus taip pat nepridės jam taškų.
T.Blairo patarėjai pripažino, jog tokia mintis tikrai nuskambėjo, tačiau Dauningstrytas tikina, kad birželio 27-ąją T.Blairas pasitrauks iš didžiosios politikos. Ir pats premjeras sako nesąs suinteresuotas tokiu paskyrimu.
Premjero aparatas pranešė, jog diskusijų dėl „teorinių” paskyrimų aptariant naująją konstitucinę sutartį nebuvo. Tačiau naująja sutartimi siekiama 2009 metais įsteigti ES prezidento ir užsienio reikalų ministro pareigybes. Tikimasi, kad Europos Tarybos, į kurią įeina visos 27 šalys narės, pirmininkas dirbs nuolatos, o ne kaip dabar, kai pirmininkavimas keičiasi kas pusmetį.
Vienas N.Sarkozy bendražygių pranešė, jog prezidento aplinka negali patvirtinti, kad šis palaiko T.Blairą, tačiau pats pritarė tokiai minčiai: „Kodėl gi ne? Jis turi būtiną kvalifikaciją. Mums reikia politiškai stiprios Europos. Mums reikia prezidento, pelniusio pasitikėjimą”.
ES prezidentas neturės daug galių, tačiau jis turi tapti strateginiu lyderiu. Drauge su užsienio reikalų ministru jiedu atstovautų blokui tarptautinėje arenoje tokiais klausimais kaip klimato kaita, dvišaliai santykiai ir plėtra.
„The Financial Times” užsakymu atlikta apklausa rodo, kad T.Blairas tebėra prieštaringa asmenybė. 64 proc. vokiečių, 60 proc. britų ir 53 proc. prancūzų mano, kad jis netinkamas kandidatas į vieningos Europos prezidentus.