Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies patenkino M. B. ieškinį ir priteisė 150 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo iš buvusių KGB darbuotojų V. V. ir M. Ž., kurie 2004 metais buvo nuteisti už Lietuvos partizanų ieškovės tėvo J. A. ir dėdės A. A. nužudymą 1953 m. Žalgirio girioje Šakių rajone.
Šį ieškinį 2006 m. pabaigoje Kauno apygardos teismas buvo atmetęs.
Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo tų pačių metų rugsėjo pabaigoje, atsakovai V. V. ir M. Ž. buvo nuteisti už partizanų nužudymą, tačiau nuo bausmės dėl ligų atleisti. Šiuo nuosprendžiu ieškovei buvo pripažinta ir teisė kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad ieškovei pagrindas ieškiniui dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo atsirado būtent nuo Kauno apygardos teismo 2004 m. apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Todėl ši konkreti situacija turi būti nagrinėjama pagal 2000 metų Civilinio kodekso normas.
Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą šiuo atveju būtina įvertinti istorines aplinkybes – Lietuvos okupaciją ir aneksiją, į tai, kad ieškovė po nusikaltimo padarymo Lietuvos okupacijos sąlygomis realiai neturėjo teisės į žalos atlyginimą, kaip savo sprendime atmesti ieškinį teigė pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į dvasinius išgyvenimus ir kitus sunkumus, kuriuos sukėlė minėti nusikaltimai, bei į nusikaltimų masiškumą (tai, kad jie buvo nukreipti prieš visus asmenis, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę), nusprendė, kad 150 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą.
Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad M. B. reikalavimas atlyginti 16,6 tūkst. litų turtinę žalą pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, kadangi ieškovei 2000 m. valstybės buvo išmokėta vienkartinė 20 tūkst. litų išmoka už žuvusį tėvą.
Vieni paskutiniųjų Lietuvos partizanų J. A. ir A. A. buvo apsupti Šakių rajone esančioje Žalgirio girioje 1953 m. pradžioje. Slaptajai KGB agentei M. Ž. perdavus informaciją apie partizanų buvimo vietą juos turėjusi likviduoti grupė, lydima V. V., atvyko į Žalgirio mišką, apsupo juos ir nužudė. Jų palaikai iki šiol nėra rasti.
Ieškovė už vaikystėje patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, būtinybę slapstytis, keisti pavardę, nuolat keisti gyvenamąsias vietas, gyventi nepritekliuje teismo prašė priteisti 200 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti už tėvo J. A. nužudymą ir 50 tūkst. litų už dėdės J. A. nužudymą bei 16,6 tūkst. litų turtinės žalos atlyginimą. Didelę nuoskaudą ieškovė teigė jaučianti ir dėl to, kad atsakovai iki šiol neparodė, kur yra nužudytųjų palaikų palaidojimo vieta.