Kadangi AB „Smiltynės perkėla” įsigijo tris naujus keltus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teko skirti lėšų krantinių, prie kurių jie švartuojami, remontui. Dėl remonto darbų, kurie truko beveik trejus metus, keltų grafikas nesutriko.
Senieji keltai turi po vieną sraigtą laivagalyje, jų galingumas mažesnis, tad reikalavimai krantinėms buvo vienokie. Naujieji turi po 2 sraigtus, ir laivo priekyje, ir laivagalyje, yra kur kas galingesni, tad jiems reikėjo pritaikyti krantines.
Naujojoje perkėloje
Kai 2004 metais naujojoje perkėloje pradėtas eksploatuoti pirmas naujasis keltas „Neringa”, pastebėta, kad dirbdami du laivo sraigtai, kurių vienas būna gana arti švartavimo rampos, po truputį plauna dugno gruntą.
Smiltynėje iš esmės buvo rekonstruoti pirsai, atliktas kapitalinis remontas keičiant jų projektinį gylį. Po vandeniu buvo įrengti inkarai, sustiprintos pirsų konstrukcijos, o po to atlikti gilinimo darbai. Projektinis gylis padidėjo nuo 4 iki 6 metrų. Šie darbai buvo atlikti prieš porą metų ir kainavo per 2 mln. Lt.
Senojoje perkėloje
Senosios perkėlos krantinės Smiltynėje ir Danės upėje buvo tik remontuojamos, čia kapitalinio remonto keičiant projektinį gylį neprireikė. Darbai, pradėti pernai birželį, baigti šiemet birželį, kainavo taip pat apie 2 mln. litų. Vadinamojo kaušo Smiltynėje ir šalia jo esančios krantinės įlaidai yra mediniai ir gelžbetoniniai. Tad po vandeniu reikėjo atlikti daug hermetizacijos darbų, uždėti naujus lakštus ir t. t.
Anksčiau Smiltynėje tebuvo viena švartavimo vieta – „kaušas”. Krantinė šalia nebuvo sutvarkyta. Šiandien čia jau yra dvi naujos rampos. Keltai gali švartuotis ir prie krantinės, nelįsdami į „kaušą”, kuriame yra įrengtos dvi skirtingiems vandens lygiams pritaikytos rampos. Naujasis keltas, kuriam reikia švartuotis šonu, tai gali daryti ir „kauše”, nes jame įrengtos vietos ir šoninei, ir galinei aparelėms.
Birželio 11 d. priėmimo komisija lankėsi Smiltynėje. Tiek komisijos nariai, tiek AB „Smiltynės perkėla” atstovai liko patenkinti atliktų darbų kokybe. Krantinių remonto techninį projektą paruošė „AS GT Projektas”, o jas remontavo UAB „Getelit”.
Keleiviai nepatogumų nepajuto
Pasak Uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, atliekant remonto darbus keleiviai dėl jų jokių nepatogumų nepatyrė – keltai kursavo pagal grafikus. Toks buvo AB „Smiltynės perkėla” reikalavimas.
Dabar, kai jau suremontuotos ir senosios perkėlos krantinės, galima sakyti, kad Uosto direkcija baigė visus darbus tiek senojoje, tiek naujojoje perkėlose, pritaikant krantines naujiesiems keltams. AB „Smiltynės perkėla” direktorius Algirdas Žukauskas „Vakarų ekspresui” sakė, kad dėl keltų švartavimo vietų bendrovė jokių pretenzijų dabar Uosto direkcijai neturi, tai, kas padaryta, iš esmės ją tenkina.
Tvirtins dugną
Pasak A. Kamarausko, visose vietose, kur švartuojami ro-ro keltai, iškyla ta pati problema – prie rampų dugnas patiria stiprų poveikį. Iki šiol siekiant sutvirtinti dugną jis būdavo išklojamas betono plokštėmis. Tačiau kad ir kokios jos sunkios būtų, didieji laivai jas iškilnoja. Ši problema ne kartą svarstyta techninėje taryboje.
Tam, kad abiejų AB „Smiltynės perkėla” keltų švartavimo kompleksų remonto ir rekonstrukcijos darbai būtų visiškai baigti, Uosto direkcija dar planuoja tiek naujojoje, tiek senojoje perkėlose atlikti dugno sutvirtinimo darbus.
Šiuo metu priimtas sprendimas pasibaigus vasaros sezonui, kai keleivių srautas ženkliai sumažės, pradėti dugno sutvirtinimo darbus naujojoje perkėloje.
Rudenį, žiemą, pavasarį, kai pūs stiprūs vėjai, Smiltynėje, senojoje perkėloje, prie krantinės švartuotis nebus taip saugu. Kad keltas galėtų švartuotis „kauše”, jame taip pat gali tekti sutvirtinti dugną, kad nebūtų išplaunamas gruntas.
Dabar rekomenduota senosios perkėlos „kauše” švartuoti senąjį keltą, o naują – prie šalia jo naujai įrengtos krantinės. A. Kamarausko teigimu, „kauše” bus stebima situacija.
Liks atsarginė vieta
Ateityje senosios perkėlos kelto švartavimo vieta iš Danės upės bus perkelta prie 27-osios krantinės AB „Klaipėdos laivų remontas” nuomojamoje teritorijoje šalia Kruizinių laivų terminalo.
Nuogąstauta, ar ne be reikalo remontuota Danės krantinė pritaikant naujajam keltui „Nida”, ar neišmesti vėjais pinigai. Pasak A. Kamarausko, net išsprendus klausimą dėl naujos švartavimo vietos įrengimo 27 krantinėje, Danės krantinė liks kaip atsarginė vieta.
27 krantinė yra atvira prieš gana didelę akvatoriją. Pučiant vakarų, šiaurės vakarų, šiaurės vėjams sąlygos švartuotis keltams bus ne itin geros. Nors Uosto direkcija planuoja suprojektuoti ir pastatyti šioje keltų švartavimo vietoje priedangą, tačiau ji nuo visų gamtos stichijų neapsaugos. Todėl Danės krantinėje liks rezervinė keltų švartavimo vieta.
AB „Smiltynės perkėla” patenkinta dabar sutvarkytomis krantinėmis, esančiomis užuovėjoje, geroje vietoje, ir nėra suinteresuota keltis kur nors kitur. Keltus iš tos vietos iškelti būtina todėl, kad yra parengtas Danės krantinių ir Pilies uostelio rekonstravimo projektas, kurio vertė – per 40 mln. Lt. Prie rekonstruotų krantinių turėtų švartuotis jachtos. Tokie dideli laivai kaip keltai trukdytų joms švartuotis nuo Pilies tilto iki Danės žiočių, jų sukeltos bangos daužytų jachtas.
Neduoda sutikimo
A. Kamarausko teigimu, Uosto direkcija jau yra pasirengusi projektuoti ir įrengti švartavimo vietą 27 krantinėje – atlikti visi reikalingi paruošiamieji darbai.
Šių metų pradžioje Uosto direkcija kreipėsi į miesto Savivaldybę prašydama išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau iki šiol jo negavo. Kol nepatvirtintas specialusis piliavietės teritorijos planas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio paveldosaugininkai neduoda sutikimo įrengti tokią švartavimo vietą.
Reikia manyti, šis klausimas galų gale bus išspręstas teigiamai, tačiau Uosto direkcija šiandien dar neturi minėto sąvado ir tolesnių darbų vykdyti negali