Onkologai džiaugiasi, kad vis daugiau vėžio nustatoma ankstyvose stadijose ir pacientams galima išsaugoti gyvenimą bei pagerinti jo kokybę. Per pastaruosius metus užleisto vėžio atvejų nustatoma kelis kartus mažiau.
Užleistų atvejų – 9 proc.
Aktyviau pradėjus kalbėti apie ligas, visuomenėje populiarėjant įvairioms sveikatinimo akcijoms, žmonės pradėjo labiau kreipti dėmesį į savo sveikatą ir anksčiau kreiptis į medikus.
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) II Chirurgijos skyriaus vedėjas Evaldas Pagojus džiaugėsi, kad mūsų krašte pastebimai mažėja užleisto krūties vėžio atvejų.
Dar prieš keletą metų beveik trečdalis moterų į medikus kreipdavosi esant toli pažengusiai ligos stadijai. Ankstyvų stadijų krūties vėžį klaipėdiečiai nustatydavo tik maždaug ketvirtadaliui susirgusiųjų.
Pasak mediko, pirmieji vilčių teikiantys rezultatai paaiškėjo prieš porą metų.
Tuomet ankstyva ligos stadija išaiškinta trečdaliui susirgusiųjų, o toli pažengusios ligos stadija – 15 proc. pacienčių.
Pasak E.Pagojaus, praėjusių metų rezultatai dar įspūdingesni.
Beveik 60 proc. moterų krūties vėžys išaiškintas ankstyvos stadijos. Toli pažengusios ligos atvejų nustatyta mažiau kaip 9 proc. pacienčių.
Sergančių padaugėjo 60 proc.
Chirurgo onkologo nuomone, viena tokios sėkmės priežasčių – jau 5 metus šalyje vykstanti visuomeninė akcija „Nedelsk”, kurios tikslas – nemokamai, per šalį keliaujančiame autobusėlyje įrengtame kabinete, patikrinti, ar moteris neserga krūties vėžiu, išmokyti krūtyse apčiuopti pirmuosius darinius.
KUL gydytojai yra aktyvūs šios akcijos vykdytojai. Pasak E.Pagojaus, ši akcija Klaipėdos miestui ir regionui ypač svarbi, nes užleisto krūties vėžio mūsų krašte buvo nustatoma bene daugiausiai.
Išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse krūties vėžiu suserga kas dešimta vienuolikta moteris, pas mus – kas keturiolikta.
KUL duomenimis, krūties vėžiu susirgusių moterų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo beveik 60 proc.
Krūties vėžio atvejų kasmet nustatoma 5-6 proc. daugiau.
Dažniau išsaugo krūtį
E.Pagojus sakė, kad kuo anksčiau aptinkamas krūties vėžys, tuo didesnė tikimybė moteriai išgelbėti gyvybę, mažiau traumuoti jos kūną ir psichiką.
„Kuo anksčiau nustatome vėžį, tuo daugiau galimybių atlikti krūtį išsaugančias operacijas. Pernai pavyko išsaugoti krūtį 41 proc. pacienčių, operuotų dėl krūties vėžio. Šis rodiklis yra geresnis už Lietuvos vidurkį ir artimas Vakarų Europos pasiekimams, kur krūtis išsaugoma maždaug 45 proc. dėl vėžio operuotų moterų”, – džiaugėsi E.Pagojus.
Klaipėdos universitetinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje ir jos padaliniuose pacientes dėl įtariamojo krūties vėžio priima onkologai, ginekologai, chirurgai. Tai yra aktualu visoms, kam per 40 metų.
Tiria nemokamai
Vėžio prevencija vyksta ne tik privačia iniciatyva. Kad žmonės laiku rūpintųsi savo sveikata ir laikas nuo laiko dėl vėžio tikrintųsi pas gydytojus, pinigų skiriama ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mūsų šalyje vyksta vyrų priešinės liaukos vėžio prevencijos programa, krūties vėžio prevencijos programa, gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa.
Pernai dėl gimdos kaklelio vėžio pagal programą šalyje pasitikrino daugiau kaip 86 tūkstančiai moterų. Ikivėžinių susirgimų požymiai nustatyti 1122 tepinėliuose, piktybinių navikų požymiai – 67 tepinėliuose.
Pradėjus įgyvendinti šią programą Lietuvoje daugiau nustatoma I stadijos ir mažiau – II–IV stadijų vėžio atvejų.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programoje numatytos paslaugos teikiamos moterims nuo 30 iki 60 metų. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia bendrosios praktikos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas.
Iš PSDF biudžeto apmokamas Gimdos kaklelio citologinis tyrimas atliekamas kartą per trejus metus.