Pacientų širdies ritmą seks palydovas

Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – pertvarkos.

Išsibarstę per kelis skyrius ir aukštus širdies ritmo sutrikimų gydytojai ir jų pacientai nuo šiol įsikurs vienoje vietoje. Ligoninės septintajame aukšte atidaryta moderni Širdies aritmijų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos klinika.

Jūrininkų ligoninėje, vienintelėje Vakarų Lietuvoje, jau daugiau nei dešimtmetį teikiama visapusiška pagalba dėl ritmo sutrikimų kenčiantiems žmonėms.

Čia juos konsultuoja kardiologai, veikia širdies aritmijų tyrimo laboratorija, implantuojami kardiostimuliatoriai, atliekamos radiodažnuminės abliacijos.

„Prieš 13 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo pradėta implantuoti širdies stimuliatorius, ritmo sutrikimų gydymui pradėtos taikyti radiodažnuminės abliacijos. 2003 metais įkurta Širdies aritmijų tyrimų laboratorija, o 2004 metų pabaigoje – 8 lovų III kardiologijos skyrius, kuris specializavosi širdies aritmijų gydyme. Visa ši pagalba buvo išsibarsčiusi per kelis ligoninės skyrius ir aukštus. Dabar viskas bus vienoje vietoje. Įkūrėme vieną kliniką, kuri įrengta pagal šiuolaikinius reikalavimus“, – džiaugėsi Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

Seks iš posto

Puikūs specialistai, naujos palatos, erdvūs ir šviesūs koridoriai, naujos manipuliacinės ir tyrimų laboratorija, operacinė – dar ne viskas, kuo skyrius didžiuojasi.

Artimiausiu metu čia bus sumontuota palydovinė įranga, kuri per atstumą nuolatos registruos kiekvieno skyriaus paciento širdies veiklą.

Gulinčio lovoje ar einančio koridoriumi ligonio kardiogramą poste įrengtame monitoriuje matys slaugytoja.

Pasak Širdies aritmijų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos klinikos vadovo prof. Algimanto Kirkučio, tai padės medikams žaibiškai reaguoti į gyvybei grėsmingus paciento širdies ritmo pakitimus.

Sutrikimų daugėja

Ritmo sutrikimai yra viena iš trijų širdies ligų grupių.

Pasak A.Kirkučio, vieni pacientai kenčia dėl morfologinių širdies ligų: vožtuvų defektų, širdies struktūros pokyčių, kiti – dėl širdies kraujagyslių ligų. Trečioji širdies ligų grupė, kuri vystosi itin sparčiai – funkciniai širdies pakitimai, tarp kurių pirmauja širdies ritmo sutrikimai.

Medikas mano, kad šių ligų daugėja dėl gyvenimo būdo pokyčių. Dauguma gyvena nuolatinio streso sąlygomis, netinkamai maitinasi ir mažai juda.

„Dėl šių dalykų sutrinka širdies nervų sistemos funkcija, o nervai reguliuoja visą širdies darbą. Todėl širdies darbas lėtėja, arba greitėja ir tampa neritmiškas“, – patirtimi dalijosi A.Kirkutis.

Nors dalis ritmo sutrikimų gali būti įgimti, tačiau didžioji jų dalis, pasak kardiologo, yra įgyti. Tokių ligonių sparčiai daugėja, o ritmo sutrikimai mūsų šalyje gydomi trijose ligoninėse: Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Kauno universiteto ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikose.

Vyresniems – stimuliatoriai

Jūrininkų ligoninėje dėl ritmo sutrikimų per metus gydoma apie du tūkstančiai pacientų, iš kurių ketvirtadalis neapsieina be operacijos.

Kad širdis plaktų, tiksliau – susitraukinėtų, specialios širdies ląstelės gamina ir leidžia elektros impulsus. Jie atsako už tai, kad širdis plaktų 60-90 dūžių per minutę ritmu. Tarp širdies susitraukimų turėtų būti lygūs laiko tarpai. Bet koks jų dažnumo sutrikimas ir vadinamas aritmija.

Yra daug grėsmingų ir netgi gyvybei pavojingų aritmijų. Esant per lėtam širdies ritmui, vadinamajai bradikardijai, kai pulsas retesnis nei 50 dūžių per minutę, širdis negali perpumpuoti pakankamai kraujo. Žmogus jaučia nuovargį, galvos svaigimą, gali prarasti sąmonę. Esant sunkioms „širdies blokadoms“, širdis plaka labai lėtai, todėl organai, pirmiausia – galvos smegenys, nepakankamai aprūpinami deguonimi. Tokiu atveju pacientui skubiai reikalingas kardiostimuliatorius. Per metus dėl per lėto širdies darbo Jūrininkų ligoninės gydytojai ritmologai implantuoja 400 kardiostimuliatorių.

Jaunimui plaka per greitai

„Tai pailgina žmonėms gyvenimą. Jei širdies ritmas stabilus, pagerėja kraujotaka, ir žmogus ilgiau gyvena. JAV kasmet implantuojama apie du milijonai stimuliatorių. Manau, ir pas mus kasmet jų tik daugės“, – sakė A.Kirkutis.

Retas širdies ritmas dažniau vyresnių žmonių problema, mat pulsas retėja žmogui su amžiumi.

Tuo tarpu jaunesnius kamuoja atvirkštinės bėdos. Dėl stresų, emocijų širdis pradeda plakti per greitai.

Sergant tachikardija, kai pulsas dažnesnis nei 100 dūžių per minutę, širdies darbas tampa mažiau efektyvus, organai ir audiniai gauna mažiau deguonies. Kartais pulsas siekia 150-200, žmogus pradeda dusti, jaučia skausmą krūtinėje, praranda sąmonę, o ypač sunkiais atvejais gali mirti.

Jei normalaus širdies darbo nepadeda sugrąžinti raminamieji ir kitokie medikamentai, pacientams daromos abliacijos. Į širdį įvedamas kateteris, randama vieta, sukelianti ritmo sutrikimą, ir ši zona suardoma radijo dažniais. Po tokios procedūros pacientas dažniausiai pasveiksta.

Pernai Jūrininkų ligoninėje atlikta 120 radiodažnuminių abliacijų, kurios grąžino pacientams normalų širdies darbą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.