Atšventęs 10 metų jubiliejų, „Formos” fitneso klubas įžengė į naują dešimtmetį. Seniausio Baltijos šalyse klubo savininkas Antanas Sadauskas prisipažįsta, kad Šaulių gatvės pastatas turėjo tapti ne sporto, o lošimo namai.
– Net nebuvo minties, kad įrengti kažką panašaus. Buvau sumąstęs įrengti kazino. Prieš dešimt ir daugiau metų po Lietuvos Seimą sklandė azartinių lošimų įstatymo projektas, kuris nebuvo priimtas, todėl ir noras įsteigti azartinių žaidimų namus netapo kūnu.
Svetima idėja
– Tad kodėl buvo įkurtas fitneso, o ne koks nors kitas klubas?
– 1995 metais su draugais eidavome žaisti krepšinį į tuomečio Klaipėdos namų statybos kombinato, šiandien „Neptūno” krepšinio areną. Be to, šios arenos rūsyje pas Arūną Butkų treniruodavomės su štangomis, tvirtindavome raumenis. Atkreipiau dėmesį į tai, kad baigę treniruotes žmonės neturėjo kur žmogiškai nusiprausti – nebuvo dušų. Nebuvo net persirengimo patalpų, užrakinamų spintelių drabužiams. Idėja apie šiuolaikiškesnį klubą, kuriame būtų žmogiškos sąlygos buvo gimusi A.Butkaus galvoje. Šia mintimi jis pasidalijo su manimi. Jo idėją ėmėme kartu įgyvendinti. Ir įgyvendinome.
Pirmieji įspūdžiai
– Kada oficialiai atidarėte „Formą”?
– Pirmuosius klientus priėmėme gegužės 26 dieną.
– Kokios buvo pirmosios dienos, pirmieji mėnesiai?
– Pirmąsias dienas prisimenu kaip šiandien. Tai buvo įspūdingiausi „Formos” laikai. Pirmąjį mėnesį treniruotis kasdien ateidavo iki 30 žmonių, apžiūrėti klubą, pasmalsauti kasdien užsukdavo nuo 100 iki 150 smalsuolių. Tokiems interesantams buvome nupirkę šlepetes, į kurias įsispirdavo nenusiavę batų.
Per vasarą įsibėgėjome, tapome žinomi. Nuo rudens sumažėjo ekskursijų, o per dieną sveikatą stiprindavo jau apie 200 žmonių. Kuo toliau, tuo norinčiųjų sportuoti buvo daugiau.
Netilpdavo žmonės
– Anksčiau „Forma” gąsdino aukštomis kainomis, o kokia padėtis šiandien?
– Prieš dešimt metų „Forma” buvo vienintelis tokio lygio klubas Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Nekalbu apie tai, kad buvo vienintelis Klaipėdoje. Kad sustabdytume žmonių srautą, mes turėjome kelti kainą. Norintys sportuoti klaipėdiečiai savo eilės, spintelės raktelių laukdavo klube įrengtame bare.
Vėliau, kai Klaipėdoje atsirado daugiau klubų, mes mažinome kainas. Šiandien jos net triskart mažesnės nei prieš dešimt metų.
– Ar skaičiavote, kiek per dešimtmetį „Formą” aplankė žmonių?
– Vien pačių ištikimiausių yra apie 300. Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti – gal dešimt tūkstančių.
Vietoj biuro
– Kokiais kriterijais vadovaudamiesi išrinkote klubui vietą?
– Su Arūnu Butkumi buvome nužiūrėję buvusią „Inkaro” valgyklą, tačiau derybos buvo bergždžios. Vėliau metėme žvilgsnį į Klaipėdos universitetui priklausančius mūrus, vadinamosiose „Raudonosiose kazarmose”. Norėjome pirkti pastatą su apleistu baseinu, tačiau ir čia dėl įstatymų keblumų mes negalėjome po sutartimi pasirašyti.
O dabartiniame Šaulių gatvės 48 name buvau nusižiūrėjęs pirkti butą biurui. Kai įsigijau butą, kaimynė pasiūlė pirkti ir antrąjį. Vėliau, siūlydami pirkti, atėjo dar keturių butų savininkai. Nupirkus šešis, teko įkalbėti parduoti ir dviejų likusių butų savininkus. Kai pasiūliau brangesnę kainą ir jie sutiko parduoti.
Liko tik sienos
– Buvo gyvenamasis aštuonių butų namas, o šiandien viduje nė iš tolo neprimena, kad čia galėjo gyventi žmonės.
– Apskritai pastatas jau buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą. 1996 metais statybininkai kibo viską griauti. Iš buvusio pastato, liko tik pirmo aukšto išorinės sienos. Šiandien nusišypsau prisiminęs, jog projektuotojams klubo projektavimo darbai buvo gūdus miškas. Jiems pateikdavau bukletus, įvairią medžiagą kaip atrodo fitneso klubai.
– Žengėte į nežinomą sritį, rizikavote, ėmėte paskolą. Kiek tais laikais jums atsiėjo įrengti klubą?
– 400 tūkstančių litų kainavo statybos darbai, antrą tiek – treniruokliai. Tad per 800 tūkstančių litų.
– Kiek šiandien kainuotų toks „malonumas”?
– Šiandien viską sutvarkyti vargu ar užtektų trijų milijonų.
Pirmieji pirkėjai
– Ar nuo pirmųjų dienų klube žmonės lieja prakaitą su „Technogym” treniruokliais?
– Taip. Jų buvo galima gauti tik Rygoje. Jokių kitokių ir niekur nebuvo. Kartu su A.Butkumi nuvykome į Latvijos sostinę. Po to, kai jis išmėgino, nutarėme užsisakyti. Mes buvome pirmieji pirkėjai. Latviai turėjo parduotuvėje tik tris treniruoklius, todėl teko laukti, kol visus juos atveš iš Italijos.
Įdomu pastebėti, kad į Klaipėdą atvykę italai fotografavo „Formą” iš visų pusių, visus vidaus kampelius. Italams patiko mūsų sumanymas, jie negalėjo atsistebėti, kad tokioje mažoje erdvėje yra jaukus fitneso klubas.
Pasikeitė žmonės
– Ar per dešimtmetį labai pasikeitė mūsų žmonės?
– Labai. Šiandien žmonės ateina žinodami ko nori ir ką daryti. Ir labai pasikeitė požiūris į sportą, jo naudą. Nepalyginti daugiau klaipėdiečiai treniruojasi.
– Pastaraisiais metais Klaipėdoje atsirado daug įvairiausių klubų. Kur slypi „Formos” populiarumo paslaptis?
– Yra kelios priežastys: jaukumas, geras kolektyvas ir žmogiškos kainos.
Keisis ir „Forma”
– Nugirdau, kad „Forma” keisis…
– Kitais metais „Forma” gerokai prasiplės. Virš automobilių aikštelės bus iškelti du aukštai. Žemesniajame aukšte bus nedidukas baseinas, sūkurinės vonios, soliariumai, masažo kabinos, erdvios persirengimo patalpos. Aukščiau bus treniruoklių salė.