Palangos milijonierius Gediminas Jacka rėžė atkirtį įtarimus dėl sunkių nusikaltimų jam pareiškusiems Lietuvos pareigūnams.
G.Jacka kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą Ženevoje. Jis siekia, kad Lietuvos pareigūnų veiksmai būtų pripažinti jo kankinimu.
Palangiškio skundas yra pirmasis iš Lietuvos. Tai yra ir apskritai pirmasis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą pasiekęs skundas dėl kankinimo.
Pakenkė sveikatai
Vienas sudegusio Kurhauzo savininkų G.Jacka savo skundu siekia įrodyti, kad Lietuvos pareigūnai pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnį, nukreiptą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
Skundo apimtis – 18 puslapių ir 156 kiti dokumentai.
Jame G.Jacka įrodinėja, kad prieš dvejus metus jis buvo neteisėtai suimtas ir tai pakenkė jo sveikatai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje būdamas priešinfarktinės būsenos jis buvo tardomas iki sąmonės netekimo nedalyvaujant advokatui, be gydytojo leidimo.
„Pažeidimai prieš mane tebesitęsia. Todėl jie visi yra fiksuojami ir tikriausiai bus parengtas išsamus skundas Europos Žmogaus teisių teismui Strasbūre”, – „Klaipėdai” sakė G.Jacka.
Paklaustas, ar tikisi, kad jo skundas Ženevoje nebus atmestas, verslininkas aiškino, kad jei nebūtų 100 proc. įsitikinęs savo tiesa, jo apskritai nebūtų rašęs.
Kankinimu G.Jacka vadina tai, jog pareigūnai, žinodami, kad jis serga nepagydoma liga ir dalyvauja eksperimentiniame gydyme, skyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.
Verslininkas įsitikinęs, kad pareigūnai žinojo, jog pagal Lietuvos įstatymus kaliniai bei kalintys įtariamieji negali dalyvauti medicininiuose eksperimentuose.
„Todėl jie turėjo suprasti, kad man bus nutrauktas gyvybiškai svarbus gydymas, negausiu eksperimentinių vaistų. Tačiau vis tiek buvau suimtas, buvau uždarytas. Gydymas buvo nutrauktas, todėl labai pablogėjo mano sveikata. Dabar mano darbingumo lygis – tik 35 proc.”, – teigė G.Jacka.
Teismai ir prokurorai netenkino jo prašymų pakeisti kardomąją priemonę. Esą, jei G.Jacka būtų laisvėje, jis galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui.
„Tačiau namuose esu jau dvejus metus. Niekam nepakenkiau, niekur nepabėgau”, – tokiais motyvais abejojo G.Jacka.
Gydymo nebetęsia
Palangiškis buvo suimtas 2005 metų gegužę. Iškart po suėmimo jam buvo skirti trys mėnesiai arešto.
G.Jackai pareikšti kaltinimai dėl turto prievartavimo, nužudymo organizavimo, pasikėsinimo organizuoti tyčinį sunkų žmogaus kūno sužalojimą, rengimosi nužudyti žmogų iš savanaudiškų paskatų.
„Klaipėda” rašė, kad aktyviu hepatitu C nuo 2003 metų sergantis G.Jacka pasijuto ypač blogai, kai kalėjime jam nebebuvo skiriami eksperimentiniai vaistai.
Verslininkas nuo 2005 metų pradžios dalyvavo Hanoverio aukštosios medicinos mokyklos klinikiniame tyrime. Tris kartus per savaitę jam buvo leidžiami eksperimentiniai vaistai. G.Jackos žodžiais, šie vaistai labai padėjo kovoti su progresuojančia liga.
Verslininkas ryžosi dalyvauti šiame eksperimente, nes Lietuvoje esantys vaistai nebuvo veiksmingi.
Tai patvirtino ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai. Jų teigimu, pacientui buvo taikyti visi šiuo metu šalyje rekomenduojami gydymo būdai, tačiau jie buvo neefektyvūs.
Tačiau eksperimentinis gydymas buvo nutrauktas, nes pagal įstatymus, kaliniai bei kalintys įtariamieji negali dalyvauti medicininiuose eksperimentuose.
Kalėjime smarkiai pablogėjus sveikatai, G.Jackai kardomoji priemonė buvo pakeista. Jis buvo paleistas už užstatą ir jam skirtas namų areštas.
G.Jacka vakar tvirtino, kad eksperimentinis gydymas nėra atnaujintas iki šiol.
Paklaustas, ar Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui pripažinus faktą dėl kankinimo, jis iš Lietuvos reikalaus atlyginti moralinę žalą, verslininkas teigė, kad ne pinigai svarbiausia.
„Kur kas svarbiau, kad tas kankinimas baigtųsi”, – sakė G.Jacka.