Daugelis vairavimo elementų, padedančių kelyje išvengti avarijų, yra sudėtingi ir pavojingi. Vien pasiskaičius teorinių patarimų teisingai jų atlikti neįmanoma. Tam reikalingos treniruotės.
Įsivaizduokime, kuo gali baigtis treniruotės gatvėje ar kelyje, kai vairuotojas neturi įgūdžių. Teorinė žinios šiuo atveju menkai tepadeda: vienas neteisingas judesys, ir mašina tampa nevaldoma, o pasekmė – avarija.
Patirtis
Vadinasi, saugioms treniruotėms reikalinga speciali, gerai įrengta trasa. Tokia, kad iš jos „išskridus” dideliu greičiu nereikėtų remontuoti automobilio ar, dar blogiau, prarasti sveikatos arba net gyvybės. Tikėtis, jog aukštojo pilotažo galima išmokti važiuojant lėtai, o paskui tą patirtį panaudoti bet kurioje situacijoje, iš esmės klaidinga. Didėjant greičiui automobilio „įnoringumas” stipriai keičiasi, važiuojant maksimaliu režimu jo reakcija į vairuotojo veiksmus nemaloniai paveikia kiekvieną pradedantįjį. Tokiose situacijose vairuotoją gali ištikti šokas ar net apimti paralyžiuojanti baimė. Trumpiau kalbant, tas, kuris lengvai valdo mašiną riedėdamas 40 km/h greičiu, bus visiškai „žalias” važiuodamas 100 km/h greičiu. Juk vairuotojas, kuris suvaldo automobilį, skriejantį 120-130 km/h greičiu, bet kokias 40 km/h greičio staigmenas gliaudo kaip riešutus.
Lengvų kelių nebūna
Rimtas kontravarinis pasirengimas reikalauja, kad vairuotojas pasitikėdamas savimi valdytų mašiną važiuodamas bet kokiu greičiu. Tokių įgūdžių galima įgyti tik padedant prityrusiems instruktoriams. Geriausia naudotis nuomojama mokomąja mašina. Daugeliui tai gali pasirodyti per brangu, tačiau pigesnių būdų dar nesumanyta. Mokytis visuomet lengviau, nei taisyti klaidingus įgūdžius. Netinkami įgūdžiai, kuriuos vairuotojas atlieka automatiškai, anksčiau ar vėliau pateiks labai liūdną sąskaitą.
Lakūnai, nors ir labai talentingi, taip pat studijuoja instrukcijas, mokosi skraidymo paslapčių treniruodamiesi. Jų judesiai taip išlavinami, kad tampa tiesiog automatiški. Tačiau į pirmuosius skrydžius lakūnai išleidžiami tik su instruktoriais. Ir visi be išimties, nes svaiginančias kilpas galima atlikti tik „paūgėjus”, įgijus daugiau patirties. Juk ir įprastų vairavimo mokyklų mokomosiose mašinose sumontuotas dubliuojantis valdymas.
Praktika
Nė vienas neakivaizdinis patarimas, net pats protingiausias, nepakeičia konkretaus veiksmo parodymo. Gyvenime vis dėlto esama dalykų, kuriuos reikia pajusti.
Jei negalime lankyti specialių kontravarinių kursų, bent jau mokykimės vadovaujami profesionalaus prityrusio instruktoriaus. Tam turime daug galimybių, o laiko ir pinigų sąnaudos – vienas niekas palyginti su gyvybe. Jei bent kartą pavyko išvengti avarijos, vadinasi, išlaidos atsipirko. Kontravarinis parengimas nemėgsta skubotumo ir pomėgio prisirinkti atsitiktinių žinių.