Praėjus beveik metams, kai į rūmus sostinės Gedimino prospekte atsikraustė premjero Gedimino Kirkilo komanda, Vyriausybės kanceliarijoje pradedama didžioji pertvarka.
Kad Vyriausybės kanceliarija bus pertvarkoma, įspėjo pats ministras pirmininkas, po kelių pirmų savo darbo dienų išreiškęs nepasitenkinimą jos veikla.
227 kanceliarijos darbuotojai, kurių daugumai prieš keturis mėnesius buvo įteikti atleidimo lapeliai, pastaruoju metu gyveno su nuolatiniu širdies virpuliu. Šiandien jau žinoma, kad nė vienas jų nebus atleistas iš pareigų.
Nuo liepos 1-osios keičiasi Vyriausybės kanceliarijos struktūra: vietoj penkių buvusių departamentų steigiami aštuoni. Kanceliarijoje taip pat lieka keli skyriai.
Kaip vakar LŽ sakė Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, keičiant kanceliarijos struktūrą nenorėta nieko griauti ar nemotyvuotai keisti. „Remdamiesi europiniais kriterijais analizavome, kiek efektyviai ta struktūra veikia, kaip atlieka savo funkcijas. Įvardijome pagrindines problemas ir silpnąsias vietas, o vėliau sprendėme, kokia struktūra būtų geriausia”, – pasakojo kancleris. Pasak valdininko, reforma atlikta naudojant vidinius išteklius ir nekainavo nė lito.
Virė savo sultyse
Pasak V.Sarapino, visų pasaulio valstybių analogiškų institucijų tikslai labai panašūs. „Pagrindinis noras ir buvo padaryti efektyvesnę veiklą sričių, kurios įvardijamos kaip prioritetinės bei strateginės”, – tvirtino kancleris.
Kokia turėtų būti kanceliarijos struktūra, sprendė premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo pats V.Sarapinas. Jis LŽ teigė pajutęs, kad silpniausia kanceliarijos grandis – padalinių tarpusavio bendradarbiavimas.
„Kai kurie skyriukai dirba efektyviai, tačiau verda savo sultyse, trūksta platesnio keitimosi informacija. Priėjome prie išvados, kad kai kuriuos padalinius reikia sujungti į didesnius – departamentus”, – sakė V.Sarapinas.
Penki nauji departamentai
Nuo liepos 1-osios Vyriausybės kanceliarijoje bus penki nauji departamentai. Strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamentas sudarytas iš kelių skyrių – Strateginio planavimo, Viešojo administravimo ir savivaldybių bei Valdymo optimizavimo. Pastarasis atliks ir vadinamosios Saulėlydžio komisijos sekretoriato funkcijas.
„Kitas didžiulis valstybės ir premjero prioritetas – informacinė ir žinių visuomenė. Kad tinkamai atstovautume šiai sričiai, steigiame naują Žinių visuomenės departamentą”, – pasakojo V.Sarapinas.
Vienai struktūrai nutarta pavesti visus finansinius ir ekonominius dalykus, kurie buvo priskirti keliems skyriams, – taip atsirado Ekonomikos ir finansų departamentas.
Bendrųjų reikalų departamentas, gyvavęs iki šiol, pervadintas Administracijos departamentu. Išliks kai kurios ankstesnės jo funkcijos, bet rasis ir naujų.
Iki šiol kanceliarijoje buvęs Informacijos ir komunikacijos departamentas, kurio veikla, anot kanclerio, Vyriausybė nebuvo patenkinta, taps Komunikacijos. Jo veikla bus gerokai išplėsta ir sustiprinta. Be kita ko, šis padalinys turės rūpintis valstybės įvaizdžio formavimu. Vyriausybės Spaudos tarnyba bus šio departamento padalinys.
Darbuotojai lieka
Paklaustas, kaip pertvarkos laikotarpį išgyveno kanceliarijos kolektyvas, V.Sarapinas teigė, kad prieš dalijant įspėjimo lapelius pasikalbėti jis buvo susikvietęs visus darbuotojus. „Įspėjimo lapeliai buvo įteikti ne visiems. Kai kurių padalinių ar skyrių nelietėme, todėl formaliai ir nereikėjo žmonių įspėti”, – aiškino valdininkas.
Pasak jo, nė vienas darbuotojas neatleidžiamas, nors daugelio pareigos iš tiesų keisis. „Kai kam bus siūlomos aukštesnės, kai kam – žemesnės”, – teigė V.Sarapinas. Jis taip pat tikino, kad visi nauji departamentų vadovai bus parinkti iš dabartinių darbuotojų.
Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų atlyginimai po reformos nesikeis – jie yra tokie kaip ir visoje valstybės tarnyboje. Lėšų naujų departamento vadovų darbo užmokesčiui bus ieškoma iš vidinių išteklių.
V.Sarapinas pripažino, kad valstybės tarnybos patrauklumas yra labai sumažėjęs. Kadrų problema aktuali ir Vyriausybės kanceliarijai. Kancleris mano, kad pagrindinė tokio nenoro dirbti valstybės tarnyboje priežastis – maži atlyginimai. Jis nesutiko, kad kandidatus atbaido neskaidrus konkursų organizavimas.
Šiuo metu Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų amžiaus vidurkis – 45 metai. Atlyginimų vidurkis – 2700-2800 litų.
Nieko nekainavo
Vyriausybės kancleris LŽ tvirtino, kad pertvarka nekainavo nė lito. „Tikrai viską darėme iš vidinių išteklių, neprašėme nei papildomų etatų, nei naujų patalpų, tik mėginome viduje „persistumdyti”, efektyviau organizuoti darbą”, – tikino V.Sarapinas.
Paklaustas, ko vis dėlto pasigendąs kanceliarijos veikloje, kancleris įvardijo vieną dalyką. „Esu įsitikinęs, kad Vyriausybės kanceliarija turi aktyviai dalyvauti rengiant sprendimų projektus nuo pat pradžių, o nelaukti, ką jai pateiks ministerijos ar kitos valstybės institucijos”, – sakė V.Sarapinas. Anot jo, tai jau pradėta daryti. Premjero potvarkiu kuriamos darbo grupės įstatymų projektams parengti ar problemoms spręsti. Čia aktyviai dalyvauja ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai. „Jaučiu, kad dabar ir padėtį geriau valdome, ir lengviau patarti premjerui bei visam ministrų kabinetui”, – naujoves įvertino kancleris.
Beje, nuo liepos 1-osios sustiprintas Vyriausybės Teisės departamentas pradės teikti visų teisės aktų projektų analizę ir vertinimus. Iki šiol jis vertindavo tik Vyriausybės nutarimų projektus.