Sunkiai įgyvendinamą Vilniaus ir Kauno dvimiesčio viziją architektai siūlo keisti esą kur kas perspektyvesne trimiesčio idėja. Sostinę ir uostamiestį tuomet sujungtų greitojo geležinkelio vėžė ir autostrada.
Kaune svarstoma, kad iš Vilniaus į Klaipėdą (ir atvirkščiai) būtų galima nuvykti per pusantros valandos. Taip prognozuoja strateginį projektą kuriantis architektas Alvydas Pranas Steponavičius. Jis siūlo pratęsti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” atšaką, kuri nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos turėtų eiti per Marijampolę, Kauno hidroelektrinę iki Palemono.
Svarbiausias koridorius
„Akivaizdu, kad ateityje Karmėlavos oro uostas taps visos Lietuvos bamba. Kolegos iš „Vilniaus plano” autostradą planuoja iki čia. Būtų nedovanotina klaida nepratęsti ir „Rail Balticos”, – įsitikinęs savivaldybės įmonės „Kauno planas” projekto vadovas A.P.Steponavičius.
Jis pabrėžė, kad Karmėlavoje turėtų rastis nauja geležinkelio stotis. Tiek greitasis geležinkelis, tiek autostrada turėtų sukti į Klaipėdą, o maždaug 260-300 kilometrų per valandą greitį pasiekiantys traukiniai skrietų ir sostinės link. „Lisabonos strategija verčia galvoti, kad mažų valstybių ateitis yra geležinkelių transportas. Vadinamasis 9B koridorius yra kone svarbiausias Rytų Europoje, tad čia interesų gali turėti ir Maskva, Minskas, Kijevas. Mūsų siūlomas projektas perspektyvus”, – įsitikinęs A.P.Steponavičius.
Reikėtų milijardų
Tačiau architektas pažymėjo, kad dvimiesčio idėja nemirė. „Ji ir skatina žiūrėti toliau, rengti strategiją, suteikti galimybę mūsų politikams matyti realias perspektyvas. Prisipažinkite, kad šiuo metu nesvarstyti greitojo susisiekimo tarp miestų projekto būtų nuodėmė”, – tvirtino vienas aktyviausių idėjos propaguotojų. Anot jo, prie vadinamojo didžiojo Kauno projekto dirba didelės pajėgos. Architektas neabejojo, kad šiai grandiozinei, bet neabejotinai perspektyviai idėjai įgyvendinti prireiks daugiau kaip dešimtmečio ir, žinoma, milžiniškų investicijų. Prognozuojama, kad vien tik atšakai nuo Babtų sankryžos iki Neveronių lanksto reikėtų apie 1,5 mlrd. litų. Tikimasi, kad daugiau kaip pusę reikiamų lėšų pavyktų gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Galutinį žodį dėl galimybės įrengti tris miestus jungsiantį greitojo geležinkelio ir autostrados koridorių bei finansavimo perspektyvas turės pasakyti Susisiekimo ministerijos atstovai. Su jais architektai ketina susitikti liepos pirmoje pusėje, kai perspektyvą tapti naujo darinio – trimiesčio – centru svarstys Kauno rajono politikai.
Vertina atsargiai
Tačiau trimiesčio idėja jau dabar vertinama skeptiškai. „Nesu susipažinęs su šiuo projektu, tad nenoriu būti kategoriškas. Tačiau norėčiau, kad nebūtų puolama žavėtis naujais siūlymais ir pamirštama apie jau pradėtus įgyvendinti projektus. Dvimiestis tikrai buksuoja, nors miestai plečiasi, juda vienas kito link ir be politikų pagalbos”, – LŽ sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Kita vertus, jis pabrėžė, kad susisiekimo projektai yra itin svarbūs ir perspektyvūs, tad ir trimiesčio idėja verta dėmesio.