Klaipėdiečiai nepasidalija kvartalo

Rezervinėje uosto teritorijoje esančio Smeltės kvartalo individualių namų savininkų bendruomenė klimpsta į neaišku kada pasibaigsiantį konfliktą su valčių garažų bendrija, kuri vienija kone tūkstantį narių.

Bendruomenės pirmininkas Evaldas Jurkevičius niekaip negali suprasti, kodėl valtininkams užkliuvo uosto rezervinės teritorijos į pietus nuo senosios Smiltelės gatvės detalusis planas, iki kurio patvirtinimo buvo likęs vos žingsnis.

„Norėjome, kad Smeltalės upelio pakrantės teritorija būtų pripažinta kaip rekreacinė zona, skirta visuomenės poreikiams. Staiga sužinome – parengto detaliojo plano svarstymai stabdomi ir vietoje jo ketinama rengti kitą planą, kuriame rekreacinė zona turėtų būti pervadinta mišriąja. O jūs žinote ką tai reiškia? Mišrioje zonoje galima daryti viską – statyti poilsines ar viešbučius, gal net individualius namus“, – piktinosi E. Jurkevičius.

Anot jo, tokio pakeitimo užsimanė Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija (GMLEB) „Smiltelė“. Šios bendrijos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas į jį nukreiptas ietis sviedžia atgal ir sako, kad tai E. Jurkevičius turintis nešvarių interesų pakrantės teritorijoje ir jo reikėtų klausti, kodėl neva rekreacinėje zonoje buvo numatyti sklypai „neaišku kam“.

Tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai abiejų pusių konfliktą apibūdina kaip „problemų ieškojimą tuščioje vietoje iš neturėjimo kuo užsiimti“.

Ledai pajudėjo ir sustojo

Smeltės kvartalo bendruomenė skaičiuoja jau 50 metų ir vienija 141 individualų namą.

Po ilgo aiškinimosi, ką gali ir ko negali daryti gyventojai rezervinėje uosto teritorijoje, galų gale prieš trejus metus buvo pradėtas rengti kvartalo detalusis planas, kuris lyg ir turėjo padėti tašką senoje istorijoje.

Plane buvo numatyta, kad apie 5 hektarus ploto siekianti Smeltalės pakrantė taps rekreacine zona, skirta kvartalo gyventojams ir miestiečiams, – taip dienraščiui aiškino E. Jurkevičius.

Detalųjį planą rengė Uosto direkcija. Kai beliko vienas žingsnis iki jo patvirtinimo, E. Jurkevičius sužinojo, jog svarstymas yra stabdomas ir ketinama rengti kitą detalųjį planą.

Aiškinsis iki galo

„Sugaištas laikas, iš valstybės biudžeto lyg į balą išmesta 60 tūkstančių litų – tiek kainavo detaliojo rengimas. Vadinasi, vėl viskas iš naujo, tik jau dabar bus paisoma valčių garažų savininkų interesų? Jie ir dabar teritoriją tvoromis apsitvėrė, gyventojams nepaliko priėjimo prie Smeltalės. Aiškina, kad teismo sprendimu jiems priteista nuosavybė, todėl valtininkams dabar esą priklauso viskas – ir garažų sklypai, ir netgi Smeltalės pakrantės. Man to dokumento bendrijos pirmininkas K. Gelumbauskas nerodė, savo žmonėms negaliu tvirtinti, kad garažų savininkai turi teisę nuo kvartalo tvoromis apsistatyti“, – kalbėjo Smeltės kvartalo bendruomenės pirmininkas.

Jis sako nežadantis nuleisti rankų ir jau dabar yra išsiuntęs užklausimus visoms aukščiausioms instancijoms – Aplinkos ministerijai, Klaipėdos apskrities viršininkui, uostamiesčio Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui, Žemėtvarkos skyriui.

Nufotografavo

Kvartalo bendruomenės pirmininkui E. Jurkevičiui sutarti su „Smiltelės“ pirmininku K. Gelumbausku – tas pats, kas sunkiaatlečiui tapti balerina.

Vieną savaitgalį E. Jurkevičius pravėrė valtininkų tvoros vartelius ir su savo keturkoju draugu patraukė Smeltalės link. Čia bendruomenės pirmininko šuo murktelėjo vandenin.

Netrukus prisistatė ir K. Gelumbauskas. Valtininkų pirmininkas puolė mobiliuoju telefonu fiksuoti į Smeltalę įsilipusį šunį, vyrai apsižodžiavo – tuo tąsyk viskas ir baigėsi.

Kalbėdamas su žurnaliste, K. Gelumbauskas parodė nuotrauką savo telefone, užfiksuotą įvykį apibūdindamas kaip faktą, patvirtinantį, jog E. Jurkevičius rekreacine zona Smeltalės pakrantę nori paversti tam, kad čia galėtų maudytis viso kvartalo šunys.

„Žemė – mūsų“

„Žemė mūsų“, – įsitikinęs GMLEB „Smiltelė“ pirmininkas K. Gelumbauskas.

„Man nesvarbu, kas ką šneka – dokumentai rodo realią situaciją“, – dėstė valtininkų atstovas.

Jis pirštu vedžiojo po Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Juo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad „Smiltelė“ įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamą senatį į garažus, esančius adresu Senoji Smiltelės g. 2a.

Valtininkų atstovas taip pat rodė dar 1971 metų tuometinio Vykdomojo komiteto sprendimą, kuriuo valčių garažų savininkų bendrijai buvo skirtas 9,1 ha ploto žemės sklypas.

„Dėl šių priežasčių pageidaujame iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuomoti žemės sklypą, būtiną mūsų bendrijos turimų valčių garažų naudojimui“, – aiškino K. Gelumbauskas. Tokį prašymą bendrijos vardu jis jau yra išsiuntęs apskrities administracijai.

Įtaria klastą

Priežastis, dėl kurių sustojo jau parengto detaliojo plano svarstymai ir tvirtinimas, valčių garažų savininkų pirmininkas įvardija vienu sakiniu.

Anot jo, aname plane buvo pasikėsinta į „Smiltelės“ teritoriją ir, bendrijai nežinant, joje punktyrais buvo sužymėti nauji sklypai – esą tie punktyrai ėjo tiesiai per sandėliukų stovėjimo vietas.

„Pasakykit man, kaip viešo naudojimo rekreacinėje zonoje gali taip būti? Aišku, kad kažkas čia riebų kąsnelį planavo užgrobti, bet nepavyko, nes mes užprotestavome“, – savo teoriją aiškino K. Gelumbauskas.

Pasitaręs su laivelių ir valčių garažų savininkais, pirmininkas svarsto galimybę patiems imtis iniciatyvos rengti naują teritorijos detalųjį planą.

„Uosto direkcija eikvoja valstybės pinigus ir planą neaišku kam rengia, o mes norim juo išspręsti klaipėdiečių problemas“, – tikino K. Gelumbauskas.

Naujajame dokumente liktų viskas, kaip buvo iki šiol – Smeltės kvartalas savo vietoje, valčių garažai – savo ir, žinoma, 5 ha Smeltalės pakrantės atitektų valtininkams.

„Smiltelės“ pirmininkas K. Gelumbauskas pabrėžia, jog tvoromis garažų teritoriją saugo ne nuo gyventojų, o nuo vagių: „Metalo vagys kartais įsisuka, o gyventojai juk žino, kur varteliai, ir jeigu taip nori, tegul eina – mes gi nedraudžiame“.

Karavanas eina…

Savo versiją šioje dokumentų bei principų istorijoje išdėstė ir Uosto direkcijos Teritorijų įsisavinimo ir planavimo grupės vyr. specialistas Ričardas Valatka.

Spaudai jis atviravo, kad tų „dviejų ponų karai stabdo kvartalo likimo klausimus“.

Jų abiejų pretenzijos, kalnai raštų ir reikalavimų sustabdė detaliojo plano tvirtinimo darbus. Atsitiko taip, kad dėl nuolatinių protestų pasibaigė detaliojo plano sąlygų galiojimo laikas, todėl visas procedūras vėl teks pradėti iš naujo.

„Ta ginčytina teritorija prie Smeltalės upės yra miesto bendrąjame plane, sklypas patenka į bendro naudojimo teritoriją, kurios pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešoji erdvė. Kitas reikalas – jeigu abu vyrai gražiuoju aiškintųsi santykius, detalusis jau būtų patvirtintas, o juk jis rengiamas tam, kad būtų galimybė kvartalą išbraukti iš uosto rezervinių teritorijų sąrašo ir žmonės galėtų drąsiai tvarkytis savo žemėse“, – aiškino R. Valatka.

Pasak Uosto direkcijos atstovo, tegul jie ir toliau kuria problemas iš oro, o tuo tarpu naujo detaliojo plano rengimas, kaip ir suplanuota, bus pradėtas rudenį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.