Lietuvoje sudaryta naujoji Raudonoji knyga, į kurią įrašytos 767 retos ir nykstančios augalų bei gyvūnų rūšys.
Tarp jų – 23 rūšys žinduolių, 80 paukščių, 123 vabzdžių, 221 žiedinių augalų, 93 samanų, 112 grybų, 63 kerpių ir kt., pranešė Aplinkos ministerija.
Beveik 800 puslapių iliustruotą leidinį parengė 57 mokslininkai ir gamtininkai.
Pirmą kartą Lietuvos raudonoji knyga buvo sudaryta 1976-aisiais. Į pirmąją šalies Raudonąją knygą buvo įrašyta 41 paukščių rūšis ir visa kamanių gentis, taip pat 30 augalų rūšių. Beje, dar 1962 metais buvo patvirtintas saugotinų augalų sąrašas, kurį sudarė 176 jų rūšys.
Į kitą, 1992 metais išleistą Lietuvos raudonąją knygą jau buvo įrašyta 501 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšis. Dabar, po 15 metų, šis skaičius padidėjo daugiau kaip dviem šimtais.
Tačiau ilgėjantys retų ir nykstančių rūšių sąrašai, pasak Botanikos instituto direktoriaus, naujosios Raudonosios knygos vyriausiojo redaktoriaus Valerijaus Rašomavičiaus, liudija ne apie prastėjančias sąlygas retoms rūšims išlikti, o apie tai, kad apie jas gausėja žinių ir duomenų.
Lietuvos raudonoji knyga – tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms išsaugoti.
Pasak pranešimo, jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus ūdroms, stumbrams, griežlėms, perpelėms, medicininėms dėlėms. Šios rūšys yra išsaugotos.
Tačiau susirūpinimą kelia, pavyzdžiui, lūšies likimas. Dar prieš tris dešimtmečius šiuos gyvūnus Lietuvoje medžiodavo. Tačiau dabar, kaip parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas, jų telikę apie 70.