Statybininkai, laukų darbininkai, atviroje jūroje žūklaujantys žvejai, į saulėtus kraštus traukiantys turistai, visi kiti, iš reikalo ar dėl didelio noro nuolat būnantys saulėje, yra potencialūs bazaliomos – dažniausio odos vėžio Lietuvoje – taikiniai.
Pastarąjį dešimtmetį šios ligos atvejų mūsų šalyje nustatoma vis daugiau. Odos gydytojai pabrėžia, kad žalingą saulės poveikį turėtume stabdyti ne tik vengdami saulės ir naudodami apsauginę kosmetiką, bet ir vadinamaisiais saulės vitaminais.
Neaiškios ligos priežastys
Paviršiniame odos sluoksnyje esančių bazinių ląstelių vėžio – bazaliomos – atsiradimo priežastys neaiškios, tačiau manoma, kad didžiausios įtakos turi ilgas buvimas saulėje. Svarbūs ir papildomi rizikos veiksniai: paveldimumas, tabako dūmų bei kitų kancerogeninių medžiagų poveikis, nusilpusi imuninė sistema, įtampa, kitos ligos. „Bet išskirtinių aplinkybių, lemiančių tai, kad žmogus susirgs būtent bazalioma, nežinoma. Tiek melanoma, tiek bazalioma labiau linkę sirgti baltaodžiai, greitai nudegantys saulėje žmonės, tačiau šių ligų požymiai skiriasi”, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja dermatologė dr. Rūta Gancevičienė.
Kreipiasi vis jaunesni
Liga dažniausiai prasideda mazgelį primenančio rausvo ar raudono spuogelio iškilimu. Savo forma jis dažnai primena kraterį įdubusiais kraštais su apačioje įžvelgiama kraujagyslių injekcija. Vėliau atsiranda šašelis, kuris tai nukrenta, tai vėl padengia mazgelio paviršių, – susidaro tarsi neužgyjanti žaizdelė. Spuogelis gali būti ir paviršinis, tarsi dėmelė. Liga gali pasireikšti ir rausvu odos pleiskanojimu. „Mėgstama bazaliomos vieta – atviri odos, kur yra plaukų maišelių, plotai. Dažniausiai ji atsiranda ant veido, ypač – atsikišusiose jo vietose: ant nosies sparnelių, ausų, kaktos, skruostų. Spuogelis gali rastis ir ant kaklo, viršugalvio, – ypač pliktelėjusiems vyrams, rečiau – ant pečių, nugaros. Būtent šios kūno dalys yra labiausiai veikiamos ultravioletinių spindulių”, – pasakojo R.Gancevičienė. Anot gydytojos, žmonės labai dažnai iš pradžių palaiko šiuos darinius paprastais spuogeliais, tepa dezinfekuojamaisiais skysčiais. Tačiau jiems neužgijus, ieško medikų pagalbos. „Paprastai neuždelsiama kreiptis. Nors spuogelio ir neskauda, toks defektas ant veido nemalonus kosmetiškai”, – sako dermatovenerologė.
Šia liga vyrai ir moterys linkę sirgti vienodai. Be to, pastaruoju metu į medikus kreipiasi vis jaunesni žmonės: įprastai ja sirgdavo šešiasdešimtmečiai ir vyresni, dabar bazalioma neaplenkia ir keturiasdešimtmečių.
Laimė, ši pavojinga liga neišplinta po limfinę ir kraujagyslių sistemą, nesukuria naujų židinių vidaus organuose. Gydant ją taikomi įvairūs būdai, pasiekiama gerų rezultatų, tačiau nėra garantijos, kad išgydžius vieną bazaliomą neatsiras kita.
Nuo chirurgijos iki fotodinaminės terapijos
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į bazaliomos gylį, vietą, kur ji atsirado. Jei liga ant veido, po chirurginio įsikišimo gali likti randas, tad esant galimybei ieškoma kitų metodų. Kita vertus, chirurgija labiausiai tinkama, kai vėžys įsisenėjęs, apėmęs gilesnius odos sluoksnius. Chirurginis metodas suteikia daugiau šansų, kad liga bus visiškai įveikta.
Kai kuriais atvejais rekomenduojama ir radioterapija – gydymas mažomis rentgeno spindulių dozėmis. Ji ypač tinka, kai liga išplitusi į chirurgiškai sunkiai pasiekiamas vietas, pavyzdžiui, ausies kaušelį.
Jei liga neįsigalėjusi, labai dažnai taikoma lazerių terapija. Lazerio spinduliu tarsi peiliu vėžinis darinys nušlifuojamas pasluoksniui iki pat apačios. Rando beveik nelieka, tik nežymi dėmelė. Pacientui užtenka vienintelio lazerių terapijos seanso. Ši procedūra, paprastai atliekama privačiai, pacientui atsieina 200-400 litų.
Jau ir Lietuvoje galima rinktis visame pasaulyje populiarėjantį fotodinaminį gydymo metodą, kai vėžinėms ląstelėms naikinti taikomas tam tikras matomos šviesos spindulių spektras. Ant pažeistos odos vietos užtepama šviesai jautrios medžiagos. Paveikus ją šviesos šaltiniu įvyksta fotocheminė reakcija ir vėžinės ląstelės žūsta. Į pažeistus paviršinius sluoksnius nukreipiamas mėlynas spektras, į gilesnius – raudonas spindulių spektras. Po procedūros odoje randų nelieka. Kartais pacientui prireikia ir 2-3 gydymo seansų. Fotodinaminiu metodu galima gydytis VUL Santariškių klinikose, kai kuriose privačiose klinikose. Gydymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra mokamas. Vienas seansas kainuoja apie 300-400 litų.
Bazaliomai, ir ypač paviršinėms jos stadijoms gydyti kartais taikoma ir krioterapija – gydymas šalčiu. Į pažeistą vietą nukreiptas šaltis sutrikdo kraujotaką – taip žūsta ląstelės.
Naujiena – „saulės vitaminai”
„Nuo vėžio apsauginis kremas neapgins”, – paklausta apie ligos profilaktiką sako R.Gancevičienė. Žinoma, jie padeda nuo saulės sukeliamų odos nudegimų. Tačiau prieš mėnesį sugrįžusi iš Vienoje vykusio Europos dermatovenerologų kongreso R.Gancevičienė pasakojo, jog šiame renginyje itin pabrėžta būtinybė saugoti odą iš vidaus.
Tam labai naudingi antioksiduojamąjį poveikį turintys vitaminai, kuriuos reikėtų vartoti ne tik žiemą ar pavasarį, bet ir vasarą. „Odos apsaugai iš vidaus ypač tinka vitaminai A, E, C. Gerai vartoti seleną, specialiai odai skirtus probiotikus. Odos apsaugai labai svarbios ir riebiosios rūgštys, esančios nakvišose, agurklėse”, – pasakojo R.Gancevičienė. Lietuvos vaistinėse jau pasirodė vadinamieji saulės vitaminai, kuriuose yra įvairių odą saugančių komponentų. Žinoma, norint išvengti odos vėžio ne mažiau svarbu vengti būti saulėje per jos aktyvumo piką, dėvėti tinkamus darbužius.