Prieš vykdami svetur jau ir Lietuvoje kaskart daugiau žmonių kreipiasi į kelionių medicinos specialistus. Apie tokių konsultacijų naudą kalbėjomės su Tarptautinės kelionių medicinos draugijos nare, Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos gydytoja dr. Ligita Balčiūniene.
– Gydytojų, galinčių profesionaliai patarti, kaip reikėtų pasirengti kelionei, ypač į egzotiškas šalis, dar nedaug. Kuo gali būti naudingi šie specialistai?
– Pasaulyje ši medicinos sritis egzistuoja vos daugiau nei dešimtmetį. Lietuvoje kelionių medicinos klausimais konsultuoja infekcinių ligų, šeimos gydytojai, karo medikai, visuomenės sveikatos specialistai.
Pastarąjį dešimtmetį vykstančiųjų į svečias šalis skaičius Baltijos šalyse išaugo net 150 proc. Specialistai nurodo, kokios grėsmės sveikatai gali iškilti per keliones, kaip reikėtų saugotis, kokius skiepus sušvirkšti prieš išvykstant ir kokius vaistus ar priemones vertėtų susidėti į kelionės vaistinėlę. Iki šiol dar nesukurta vakcina nuo maliarijos, todėl vykdami į kraštus, kuriuose ši infekcija paplitusi, žmonės turi profilaktiškai naudoti purškiklius nuo uodų bei tabletes nuo parazitų. Gydytojas jas parenka individualiai. Kartais konsultuodama susiduriu su ypač egzotiškomis kelionėmis. Pavyzdžiui, neseniai grupė entuziastų susirengė keliauti motociklais į Mongoliją. Juos teko skiepyti nuo difterijos, stabligės, hepatitų ir erkinio encefalito. Be to, pastaruoju metu atsirado daug keliautojų, pasirenkančių individualius maršrutus, rizikingas vietinio transporto paslaugas, pavyzdžiui, išvykas po Indiją traukiniais. Tuomet jų sveikatai iškyla ir nelaimingų atsitikimų rizika. Galimybė susirgti irgi padidėja, nes neaišku, kur teks apsistoti, maitintis, ar bus galima gauti medicinos pagalbą. Išskridus medžioti, pavyzdžiui, į Zairą, rizika vėl kitokia. Būna situacijų, kai konsultaciją tenka pradėti nuo to, kad pasiūlau išvis atsisakyti kelionės. Neseniai kreipėsi pora su 6 mėnesių kūdikiu, jie ketino vykti į Keniją. Tačiau geltonojo drugio vakcina nerekomenduojama vaikams iki metų. Jei kito kelio nėra – skiepijama nebent nuo 4 mėnesių, bet tuomet labai padidėja šalutinių reakcijų rizika.
– Kadangi kelionių medicina – nauja sritis, ar galime būti tikri, kad konsultuojantys medikai turės pakankamą kvalifikaciją?
– Daugėjant besikreipiančiųjų gausėja ir šias paslaugas teikiančių įstaigų, – galima kreiptis ir į kai kurias poliklinikas, privačias klinikas. Tačiau jose neretai suteikiama tik šykšti informacija, o paslaugos apribojamos skiepais. Užsienio kolegos pastebi, kad kelionių medicinoje labai greitai galima nuslysti į ne visai sąžiningą verslą, kai žmogui siūlomos nereikalingos vakcinos. Mūsų ligoninės specialistai už konsultacijas negauna papildomo atlygio, tad nesuinteresuoti prastumti tam tikrų skiepų.
Žmonių požiūris į skiepus dar neretai skeptiškas, reikėtų jį keisti, nes būna išties liūdnų pasekmių. Neseniai mūsų ligoninėje mirė žmogus, kuriam per kelionę į Indiją įkando pasiutlige sergantis šuo. Vyras atsisakė pasiūlytų būtinų skiepų, o jam susirgus gyvybės išgelbėti nepavyko.
Netikėti pavojai
– Kas labiausiai domina pas kelionių mediką užsukusį lietuvį?
– Mūsų žmonės dažniausiai teiraujasi dėl privalomų skiepų. Jei tokių nėra, vadinasi, nieko daugiau nebereikia. Turbūt nesuvokiama, kad privalomais skiepais šalis saugo ne žmogų, o save nuo infekcijos įvežimo. Reikėtų klausti ne kas privaloma, o kas rekomenduojama. Juk infekciją galima pasigauti netikėčiausioje vietoje. Ji net gali koncentruotis pakrančių moliuskuose, o juk žuvies restoranuose jūros gėrybės dažniausiai pateikiamos termiškai neapdorotos. Teko gydyti lietuvį, kuris hepatitu A užsikrėtė būtent prabangiame Meksikos jūros gėrybių restorane. Ši liga žmogų gali pasiekti ir per ledukus gėrimui atšaldyti.
Viena moteris hepatitu A užsikrėtė Egipte rūkydama vandens pypkę – kaljaną. Nors ji žinojo, kad būtina keisti kaljano antgalį, vis tiek susirgo. Profilaktinis „gydymasis” degtine, kaip dar daugelis daro, skiepų neatstos, – ypač, jei žmogus gaus didesnę infekcijos dozę. Tiktų nebent nusiplauti ja rankas, jei nėra kito būdo jas dezinfekuoti. Rankų plovimas – geriausia infekcijos profilaktika. Kelionėje praverčia ir specialiu skysčiu impregnuotos servetėlės.
Dažniausios – pilvo bėdos
– Šiuo sezono metu itin populiarios kelionės į Turkiją, Tunisą, Graikiją, Ispaniją ir kitas šalis. Kokios bėdos dažniausiai čia tyko poilsiautojų ir kaip jų išvengti?
– Pusę keliautojų kankina viduriavimas, bet dėl to noras išvykti nemažėja. Dažniausia šios bėdos priežastis – neįprastas maistas ar neplauti vaisiai, paprastai pirkti vietos turguje. Tarp rizikingiausių – pieno produktai, šviežių daržovių salotos, vaisių kokteiliai. Mat jiems naudoti komponentai galėjo būti blogai nuplauti, pjaustant pažeisti higienos reikalavimai. Norint išvengti viduriavimo, daugelyje šalių nepatariama gerti vandens iš čiaupo ir net valytis juo dantų.
Užklupus žarnyno infekcijai, patariama gerti daugiau skysčių, vartoti „Smektos” miltelius ar aktyvintosios anglies tabletes, turėti „Rehidrono” ar „Gastrolito”, kurie padeda atstatyti vemiant ar viduriuojant prarastų skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Užpuolus infekcijai ir pakilus aukštai temperatūrai, nereikėtų tuoj pat griebtis antibiotikų, nes dėl neracionalaus jų vartojimo atsiranda infekcijos atsparumas. Jei vargina rėmuo ar skrandžio skausmai, kelionėje pravers „Ranitidinas”. Dauguma jau žino, kad pietų šalyse būtinos apsaugos nuo saulės priemonės, tinkami drabužiai. Ypač savo sveikata turėtų rūpintis vyresni žmonės, kurie ir Lietuvoje keliauja vis daugiau. Išvykdami jie turėtų pasiimti ir tų vaistų, kurių šiuo metu nevartoja, bet dėl kelionėje patiriamo streso ar klimatinių sąlygų kaitos gali paūmėti lėtinės ligos. Turint širdies nepakankamumą, nereikėtų kopti į didesnį nei 3 kilometrų aukštį. Prieš išvykstant praverstų apsilankyti ne tik pas kelionių medicinos specialistą, šeimos gydytoją, bet ir pas odontologą, nes šios paslaugos užsienyje tikrai brangios. Be to, patarčiau nė dienos užsienyje nebūti be sveikatos draudimo.