Kylant nekilnojamojo turto kainoms mūsų šalyje gyventojai aktyviai ieško papildomų investavimo galimybių įsigydami būstą užsienyje, pavyzdžiui, Bulgarijos kurortiniuose miesteliuose.
Smulkieji ir vidutiniai investuotojai dažniausiai renkasi Bulgarijos pajūrio kurortinius miestelius. Nekilnojamasis turtas čia patrauklus tuo, kad jį galima naudoti trumpalaikei nuomai, jam reikalingos palyginti nedidelės investicijos, taip pat paprasčiau nuspėti kainų didėjimo tendencijas.
Stambesni investuotojai renkasi statybas, perka butus sostinėje statomuose daugiabučiuose arba juos rezervuoja, kad ateityje kylant kainoms galėtų tuos butus parduoti.
Su vaizdu į jūrą
„RE/MAX centro” nekilnojamojo turto konsultanto Olego Markovo teigimu, investicijoms dažniausiai lietuviai renkasi šiuos populiariausius Bulgarijos kurortinius miestelius: Auksines kopas, Saulėtąjį krantą, kalnų slidinėjimo kurortą Bansko. Pasak jo, Auksinių kopų miestelis nuo seno garsėja kaip geriausias kurortas, čia įsikūręs ir pasaulyje gerai žinomas „Kempinski” viešbutis. Be to, kurortas išsidėstęs kalvotoje teritorijoje, mėgautis į jūrą atsiveriančiu vaizdu galima iš daugelio pastatų.
To nėra Saulėtajame krante. Šis miestelis išsidėstęs lygumoje, todėl ne visuomet galėsite matyti jūrą. Kuo arčiau jūros, tuo kaina didesnė. Kita itin patraukli vieta investuoti į nekilnojamąjį turtą – Varnos regionas.
Kaip teigia „RE/MAX centro” nekilnojamojo turto konsultantas Darius Velička, dažniausiai šiuose miestuose perkami apartamentai, nes tokį turtą lengviau valdyti. „Paprastai statytojas pasirūpina, kad šiuose pastatuose būtų administratorius, prižiūrintis pastatus ir kliento pageidavimu užsiimantis apartamentų nuoma turistams”, – tvirtina D.Velička.
Vieni Lietuvos pirkėjai paprastai butus nuomoja atvykstantiems turistams, kiti tikisi juos brangiau parduoti išaugus kainoms Bulgarijoje ir gauti pelno. Sklypus čia perka vidutiniai ir stambūs investuotojai, planuojantys vykdyti dideles statybas. Lietuvos atstovų tarp tokių beveik nėra.
Palankios sąlygos
Įsigyti būstą investiciniais tikslais Bulgarijoje mūsiškiai ypač panoro šių metų pradžioje, kai šalis įstojo į ES. Susidomėjimas nuolat didėja. Drąsesni investuotojai nekilnojamojo turto (NT) šioje šalyje pirko ir anksčiau.
„Dažniausiai žvalgomasi naujų statomų investicinių objektų, už kuriuos sumokėjus rezervacinį mokestį galima įsigyti teisę pirkti apartamentus už pradinę statytojo kainą. Pastačius tokį pastatą, apartamentų pardavimo kaina paprastai jau būna išaugusi 30 proc. ir daugiau. Tie, kurie investuoja į visą projektą, uždirba dar daugiau”, – teigia D.Velička.
Be to, Bulgarijoje sudarytos gana palankios sąlygos užsieniečiams įsigyti NT, imtis verslo. Didėjančią tokių investicijų paklausą lemia ir mažėjantys biurokratiniai ribojimai sudarant pirkimo-pardavimo sandorius, palanki teisinė sistema.
Pirko brangesnius apartamentus
Praėjusių metų gruodį viename Bulgarijos kurortiniame miestelyje 50 kvadratinių metrų ploto apartamentus statomame name įsigijęs Raimondas Lingys tuomet už pirkinį sumokėjo 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų). Kvadratinis metas šio buto atsiėjo tūkstantį eurų (3450 litų). Pasak vyriškio, tokiam jo sprendimui įtakos turėjo mažesnės nei pas mus ir pastaruoju metu kylančios butų kainos Bulgarijoje.
Rinkdamasis vietovę, kurioje norėtų įsigyti būstą, R.Lingys prioritetą teikė patraukliam miesteliui prie jūros, galimybei pro langą matyti jūrą. Nors tokie apartamentai kurortiniuose miesteliuose kainuoja brangiau, palyginti su butais, kur nėra vaizdo į jūrą, investuotojas ryžosi mokėti didesnę kainą.
Pasak jo, ilgainiui vertė tik kils, todėl parduoti bus pelninga. R.Lingys šiuos apartamentus ketina įrengti, kurį laiką nuomoti atvykstantiems turistams, o išaugus kainoms planuoja parduoti.
Būstas Bulgarijoje brangsta
Pastaruosius keletą metų nekilnojamasis turtas didžiuosiuose Bulgarijos pajūrio miestuose brango labiausiai, palyginti su kitais šalies regionais. „RE/MAX centro” duomenimis, arčiausiai jūros esančiose vietovėse kainos yra 30 proc. didesnės, nei labiau nuo jos nutolusiose vietovėse.
Pavyzdžiui, vienoje specializuotoje interneto svetainėje pateiktame skelbime siūloma įsigyti naujos statybos 150 kvadratinių metrų vilą Sokolovo kaime (5 km nuo kurortinio miestelio) už 84 tūkst. eurų (kone 290 tūkst. litų). Tai dviejų aukštų statinys, kuriame yra visi patogumai – du miegamieji, tualetai, virtuvė, terasa, o už keleto kilometrų – golfo laukai.
Kitame skelbime siūloma įsigyti 170 kvadratinių metrų bendrojo ploto su terasa visiškai įrengtus apartamentus šalia paplūdimio, netoli golfo laukų, kuriuos suprojektavo žinomas golfo aikštynų dizaineris. Tokių apartamentų kaina 140 tūkst. eurų (483 tūkst. litų) arba 820 eurų (2,8 tūkst. litų) už kvadratinį metrą. Jei norėtumėte įsigyti apartamentus prie pat golfo laukų, kvadratinio metro kaina būtų 1600 eurų (5,5 tūkst. litų).
Pirkėjai tampa išrankesni
Nekilnojamojo turto veiklą užsienio kurortuose plėtojanti bendrovė „Burbonas” pažymi, jog lietuviai tampa išrankesni pirkdami būstą svetur. Anksčiau prioritetus pirkėjai teikdavo mažesniems, pigesniems, ekonominės klasės, o dabar vis dažniau domisi aukštesnės klasės nekilnojamojo turto objektais. Bendrovės komercijos direktoriaus Eriko Armalio teigimu, pagrindiniai investuotojų vertinimo aspektai yra vieta, aplinka, susisiekimo galimybės, energijos tiekimo ir vandentiekio infrastruktūros, būsto kokybė.
Palyginti su Bulgarija, investuoti mūsų šalies kurortuose mažiau apsimoka, nes brangiau ir sezonas trumpesnis.
Vis dėlto populiariausi užsienio kurortai, kur lietuviai investuoja į nekilnojamąjį turtą, tebėra Turkijos ir Egipto, nes ten vasaros sezonas trunka ilgiau nei Bulgarijoje.
na, nesvaikime kalbedami apie Bulgarijos kurortu perspektyvas. jei neismanome patys, tuomet sekime europinio lygio ekspertu vertinimus ir prognozes. vien geguzes menesi, skaiciau dvejus, gera varda turinciu specialistu, perspejimus stabdyti arklius Bulgarijoje, nes pasiula gerokai virsijusi paklausa, o eksploatuojama „Bulgarijos kurortu” korta is esmes yra niekam tikusi, nes Bulgarijos kurortai nerturi jokiu sansu konkuruoti su Turkija ir Ispania sezono trukmes poziuriu. Bulgaru kurortai vargu beprisivilios zenklesni kitom nei slavu kalbom kalobanciu poilsiautoju skaiciu. Tuo tarpu, Ispanijoje ir Turkijoje turizmo apimtys nepalyginamos o ir uzsienio saliu gyventoju, isigijusiu antruosius namus sau, o ne spekuliacijai – yra itikinantis. Pvz. Ispanijoj nuolat gyvenenciu uzsienieciu skaicius arteja prie 9% visu gyventoju. Arba Turkijoje. Atvaziuokite sausio men i Alanya: miestas ir papludimys knibzda „krikscioniu”. Sunku ka panasaus isivaizduoti Bulgarijos kurortuose. Planuodami greit uzsidirbti trumpam nusipirke buteli BG, pameginkime susimuliuoti situacija: „rytoj as parduosiu savo buta Banska kurorte”. kiek tas uztruks? kiek po dveju metu dar bus mulkiu, norinciu nupirkti jusu brangu buteli?
Taip Antalijoje jau gyvena 5 proc.vokieciu kurie nusipirke butus.O kokie puikus kurortai Belekas ir Kemeras ir ten gyvenamieji namai ar kotedzai.