Skolų smaugiamą Giraitės ginkluotės gamyklą galėtų įsigyti dideli koncernai iš Vakarų. Tačiau galimi pirkėjai kol kas neįvardijami.
„Arba privatizuojame, arba naikiname”, – taip ketverių metų diskusijas apie nuostolių liūne įklimpusią Giraitės ginkluotės gamyklą šiandien apibendrina Ginklų fondo direktoriaus pavaduotojas Jonas Šalavėjus. Esą kitaip manančiųjų nebėra.
„Visi supranta, kad gamyklos ateitis gali būti siejama tik su naujais investuotojais. Tikime, kad ją parduoti pavyks ir fiasko nepatirsime, tačiau šiandien daugiau pasakyti negaliu”, – mįslingai kalbėjo J.Šalavėjus. 2000 metais pakaunėje įkurta mažo kalibro amunicijos gamykla neįtikimai nuostolinga – per metus skolų suma padidėja bent 5 mln. litų.
Laukia pertvarka
Prieš savaitę Vyriausybė ryžosi valstybės įmonės statusą turinčią gamyklą pertvarkyti į akcinę bendrovę. Siekiant pritraukti užsienio kapitalo bus siūloma išbraukti gamyklą iš strateginių įmonių sąrašo. Toks pertvarkymas reikštų, kad gamykla negalėtų prašyti valstybės dotacijų.
Manoma, kad jau po vasaros atostogų Seimo nariai apsispręs ir dėl sąlygų, kuriomis bus leista privatizuoti vienintelę šalyje tokios paskirties įmonę. Atlikus jos turto vertinimą paaiškėjo, kad gamykla ir jai priklausantis didžiulis žemės sklypas vertas vos 100 tūkst. litų, nors šio objekto statyba valstybei kainavo 70 mln. litų, dar 150 mln. litų buvo investuota į prancūzišką įrangą. Ši paskola dar nebaigta grąžinti.
Akylai stebės
LŽ kalbinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė sakė, kad gamyklos turto įvertinimas jai sukėlė prieštaringų minčių. „Buvome patikinti, kad turtas įvertintas ne dėl pardavimo, o dėl akcijų kainų suformavimo, tad tai nėra gamyklos privatizavimo kaina. Tačiau minčių gali kilti įvairių. Kad kaip nors uždelsus ar vilkinant privatizavimą Giraitės gamykla nebūtų privatizuota už 1 litą, asmeniškai bandysiu šį klausimą kelti komitete”, – tvirtino konservatorė.
Būtent konservatoriai 1996 metais subrandino idėją steigti šaudmenų gamyklą, kuri atitiktų NATO reikalavimus ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų sistemas aprūpintų šoviniais. Tam pritarė ir Valstybės gynimo taryba.
Tačiau skeptikai jau tuomet kalbėjo, kad panaši iniciatyva neturi perspektyvų ir yra veikiau politinis-propagandinis žingsnis, kurio padariniai galiausiai atsilieps šalies biudžetui. Netrukus juodasis scenarijus pasitvirtino – gamykla iš aukščiausios kokybės žaliavos gaminamiems šoviniams nerasdavo pirkėjų, tad ir veikė ne visu pajėgumu. Be to, lietuvių produkcija iki pat 2005 metų negalėjo gauti NATO sertifikatų. Vėliau jais pasirūpinus padėtis vis tiek nepasikeitė, mat Giraitėje gaminama siauros specializacijos produkcija buvo tiesiog per brangi, o galimybė apyvartą padidinti iki būtinų 25 mln. šovinių per metus pripažinta tiesiog utopija. Neoficialiai kalbama, kad gamyklos produkcija nereikalinga ir Lietuvoje – Ginklų fondas nuperka vos dešimtadalį pagaminamų šaudmenų. Specialistų teigimu, šiandien rentabilios gamybos apimtis turi būti dar didesnė – gamykla turėtų gaminti ne mažiau kaip 60 mln. šovinių per metus.
R.Juknevičienė teigė, kad kalbos apie konservatorių atsakomybę už gamyklos problemas yra visiška nesąmonė. „Čia juk ne EBSW ar „Alitos” atvejai. Juk ne sau konservatoriai pasistatė ar privatizavo. Toks buvo valstybės interesas. Net ir šiandieninėmis sąlygomis didelės tragedijos nematome – svarbu, kad valstybė nepatirtų žalos”, – pabrėžė Seimo NSGK narė.
Jos teigimu, vargu ar tuomet, kai Lietuva dar nebuvo NATO narė, buvo galima įvertinti visas aplinkybes ir tai, kad rinka diktuos logiką, nepavaldžią politinei valiai.
Profilį išlaikytų
Manoma, kad į Giraitės gamyklą gali iš Vakarų ateiti dideli koncernai, turintys rinką produkcijai parduoti. „Apie konkrečias kompanijas nežinau. Man neteko apie jas girdėti. Valstybės įmone mažai kas galėjo domėtis, o štai akcine bendrove gal būtų labiau suinteresuoti. Neabejoju, kad profilį gamykla išlaikys ir sulauks milijoninių investicijų, kurios būtinos jau dabar. Būtų gaila įmonę sunaikinti”, – sakė Ginklų fondo direktoriaus pavaduotojas J.Šalavėjus.
Kai kurie LŽ konsultavę ekspertai ragino prisiminti, kad Giraitės gamyklos statybą labai palankiomis sąlygomis finansavo vienas Prancūzijos bankas. Tad galbūt galima daryti prielaidą, kad būtent šios šalies verslas norės įsigyti Lietuvai galvos skausmu tapusią šaudmenų gamyklą.