Prašome ar liepiame?

Daug kur ir daug ko mums tenka prašyti ir raštu, ir žodžiu. Vadinasi, ko jau ko, bet gimtąja kalba kalbančiojo nebereikėtų mokyti, kaip tai daryti. Turime tą pagrindinį žodį prašyti. Žinome, kad tam tinkamiausia forma yra prašom. Tad belieka pridėti žodį (ar keletą – pagal reikalą), kuriuo pasakytume, ko prašome. Prašymo turinį paprastai pasakome daiktavardžio kilmininku (pagalbos) ar bendratimi (pagelbėti). Rodos, viskas aišku ir paprasta. Tik visa tai dažniausiai lieka popieriuje: knygose (gramatikose, etiketo vadovėliuose), periodinėje spaudoje ar mūsų prašymuose, tarkim, dėl atostogų: Prašom suteikti kasmetines nemokamas atostogas… ar Prašom išleisti kasmetinių nemokamų atostogų… Ten parašyta taisyklingai ir mandagiai. Ir mus išleidžia atostogauti.

O ką rodo mūsų kalbinė praktika – kaip mes žodžiu prašome? Dažniausiai iš pradžių paliepiame (!), o po to, tarsi susizgribę, kad tai nemandagu, pridedame mandagumo žodį prašom. Konkrečių pavyzdžių? Prašom: Sustokite, prašom, už sankryžos (situacija mikroautobuse); Pasverkite, prašom, kilogramą braškių (situacija turguje); Pasakykite, prašom, ar visi studentai turės mokėti už studijas? (situacija televizijos studijoje – klausia laidos vedėjas) ir t. t.

Sustokite, pasverkite, pasakykite – tai liepiamosios nuosakos formos. Žinoma, mes galime kalbėdami kiek sušvelninti šią liepimo (įsakymo) formą intonacija – tiesiog negriežtai, švelnesniu balsu, „paplonintu liežuviu” pasakyti. Tik kam tada pavėluotai bepridurti šitą prašom?..

Kas mokame rusiškai, vokiškai ar angliškai, tai žinome, kad tose kalbose tie mandagumo žodžiai (пожалуйста, bitte, please) pasakomi ne pradžioje. Mūsų kalboje yra kitaip. Pajuokaukime – mes, bent jau gramatiškai, esame mandagesni…

Prašom nemėgdžioti kitų kalbų. Prašom gerbti savo kalbos tradicijas. Prašom prašyti taisyklingai ir mandagiai: Prašom sustoti už sankryžos. Prašom pasverti kilogramą braškių. Prašom pasakyti, ar visi studentai turės mokėti už studijas? O tada – mums mandagiai, saugiai stabdydamas vairuotojas sustos už sankryžos, pardavėja pririnks kilogramą pačių gražiausių, saldžiausių braškių, o laidos svečias – Švietimo ministerijos atstovas – atsakys, kad nė vienam studentui nereikės mokėti už mokslą…

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.