Stipriai banguojanti jūra vakar privertė skubiai koreguoti II Melnragės paplūdimyje surengtos gelbėtojų šventės scenarijų – nenorint rizikuoti gelbėtojų gyvybėmis buvo atsisakyta planuotų varžybų su vandens technika.
Apie porą valandų trukusio renginio metu Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos darbuotojai poilsiautojams pademonstravo įprastas treniruotes vandenyje ir krante, kurių metu tobulina savo darbo įgūdžius. Į vieną iš rungčių buvo įtraukti ir žiūrovai.
Svarbiausia – prevencija
Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas apgailestavo, kad dėl oro sąlygų žiūrovams nebuvo įmanoma pademonstruoti rungčių su vandens technika – greitaeigiais kateriais, vandens motociklu.
Klaipėdos miesto savivaldybė Gelbėjimo tarnybai šiais metais nupirko du katerius, du keturračius smėlio motociklus ir vandens motociklą.
Tačiau nepaisydami šėlstančių bangų ir iškeltos raudonos vėliavos, draudžiančios maudytis, gelbėtojai surengė parodomąsias varžybas be motorinių technikos priemonių, tiesa, prieš tai įspėję, kad poilsiautojai į vandenį nelįstų.
Skęstančiųjų gelbėjimo varžybose dalyvavo 6 gelbėtojai, pasidalinę į dvi komandas. Pora vyrukų – po vieną iš komandos imitavo skęstančiuosius – nuplaukė gilyn į jūrą, o kolegos puolė jų gelbėti. Poilsiautojai išvydo ir kaip ištrauktam iš vandens žmogui atliekamas dirbtinis kvėpavimas.
Gebėtojų tarnybos viršininkas linkėjo niekam nepatekti į panašią situaciją ir pridūrė, kad gelbėtojų pagalbos šiemet jau prireikė beveik pusšimčiui žmonių.
„Mūsų darbo tikslas – prevencija, kad kuo mažiau žmonių beatodairiškai rizikuotų savo gyvybe. Žmogaus skendimas – savotiškas mūsų darbo brokas”, – sakė jis.
Šiuo metu gelbėjimo tarnyboje, anot V. Urbono, savanoriškais pagrindais dirba apie 70 fiziškai tvirtų vyrukų. Varžybose dalyvavo tik tie, kuriems vakar buvo išeiginė – 16 gelbėtojų. Trys geriausieji šį savaitgalį dalyvaus Liubeke vyksiančiose tarptautinėse gelbėtojų varžybose.
V. Urbonas neslėpė, kad dauguma kvalifikaciją įgijusių jaunuolių gelbėjimo stotis palieka. „Už tokį rizikingą darbą gelbėtojai gauna minimalų atlyginimą. Todėl daug gražaus jaunimo netenkame”, – apgailestavo jis.
Kuria bendrą sistemą
Šventė buvo skirta INTTERREG III B programos projekto „Bendros gelbėjimo sistemos Baltijos jūros regione įdiegimas- 2005” pristatymui, į kurį klaipėdiečius įtraukė kolegos iš Jūrmalos.
Šių metų gegužę prasidėjęs projektas truks iki 2007 metų balandžio mėnesio. Jo metu siekiama sukurti bendrą pliažų priežiūros sistemą Baltijos regione: gelbėjimo tarnybas aprūpinti standartizuota aukštos kokybės gelbėjimo įranga, nuolatos rengti gelbėtojų apmokymus, skatinti bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros regiono valstybių. Programą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, nacionaliniai partneriai bei dalyviai. Projekto metu Klaipėdos miestui bus skirta 188 tūkst. eurų, už kuriuos gelbėtojai įsigis įvairiausių priemonių – nuo racijų iki katerių.
laima Švedaitė
„Vakarų ekspresas”