Investuoti Lietuvoje bando vis daugiau žmonių. Tačiau specialistai pastebi, jog daug aktyviai investuojančių naujokų, susižavėję skelbiamais pelningumo rodikliais, renkasi rizikingus ir gerą uždarbį žadančius produktus, net dalies santaupų neskirdami saugioms investicijoms ir rizikuodami ne tik neuždirbti pelno, bet ir viską prarasti.
Specialistai investavimo naujokams, siekiantiems užsidirbti, pataria pinigus investuoti, pavyzdžiui, į obligacijas, susietas su akcijų indeksais ir apsaugančias nuo nuostolių, bet obligacijų populiarumas kasmet mažėja.
Investicijos į akcijas yra labai rizikingos, tačiau specialistai pastebi, kad nepatyrę investavimo naujokai jomis žavisi dėl galimo pelningumo.
„3-4 metus tęsiasi unikalus laikotarpis, kai praktiškai visos rinkos kyla, tad apetitas prieaugiui yra labai didelis ir dažnai neadekvatus. Rizika dažnai neįvertinama, nes nuosmukio dar nesame patyrę – tik keletą korekcijų. Kita vertus, kol kas nematau fundamentalių priežasčių, kodėl artimiausios Lietuvai akcijų rinkos turėtų pakeisti kryptį”, – LŽ sakė „Finasta investicijų valdymo” direktorius Andrius Barštys.
Pasak specialistų, nemažai žmonių siekia vienu šūviu pakloti du zuikius – išspausti pelno iš akcijų ir kartu išvengti rizikos netekti pinigų.
Įvertino investicinius fondus
Specialistai tikina, jog investuojančiųjų skaičius nuolat didėja, vis daugiau jų patiki lėšas investiciniams fondams.
„Per keletą metų vis daugiau žmonių perėjo į investicinius fondus, atsisakydami investuoti į atskiras akcijas. Akcijų rinkose lieka daugiausia spekuliantai, norintys uždirbti iš rinkos svyravymų – trumpalaikiai investuotojai”, – kalbėjo „Hansa investicijų valdymo” direktorius Aurimas Maždžierius.
„Sampo” banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas sako, kad tai net ne tendencija – taip esą ir turi būti, nes investiciniai fondai yra pigiausias ir efektyviausias būdas investuoti pinigus.
Vertybinių popierių komisijos (VPK) duomenimis, Lietuvoje veikiančių investicinių fondų bendras turtas 2006 metų pabaigoje buvo 832 mln. litų – 2,3 karto didesnis nei 2005-ųjų pabaigoje.
Investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 19,7 tūkst. – 2,1 karto daugiau nei užpernai.
VPK prognozuoja, kad šiemet fondų dalyvių skaičius gali didėti po 10-20 proc. kas ketvirtį.
Rusija pelno nebeduoda
Anot A.Maždžieriaus, šiuo metu populiariausia investicija – akcijų fondai.
„Dominuoja Centrinės ir Rytų Europos regionas. Pastaraisiais metais šis regionas uždirbo didelę grąžą, kita vertus, jis yra artimas ir atrodo geriau pažįstamas. Procesai toje rinkoje yra suprantami. Taip pat didelė šių fondų pasiūla”, – kalbėjo A.Maždžierius.
A.Barštys pritaria, kad šiuo metu iš „Finastos” siūlomų fondų populiariausias yra „Finastos” naujosios Europos fondas, investuojantis Centrinėje ir Rytų Europoje, Balkanuose, NVS šalyse.
„Geografinė kryptis priklauso nuo laikotarpio – nuo kažkokio regiono išskirtinumo. Vienareikšmiškai populiarios yra augančios rinkos. Tačiau jos labai skirtingos. 2005 metų „arkliukas” buvo Rusija, pernai – Lotynų Amerika, Rytų Europa. Pastarasis regionas vis dar išlieka patrauklus, nes į jį įeina daug šalių. „Sampo” yra išplatinęs per 40 skirtingų pavadinimų fondų. Šiemet didžiausios sumos investuotos į Ukrainą, Lenkiją, Lotynų Ameriką, Rusiją”, – apie investuotojų pasirinkimą pasakojo D.Kuzmickas.
Siūloma per maža įvairovė
„DnB Nord investicijų valdymo” vadovas Mindaugas Vaičiulis LŽ teigė, kad Rusija vis dar patinka investuotojams dėl praeities pelno, tačiau šiemet ši rinka nieko neuždirba ir tik daro nuostolius. Anot jo, tai puikus pavyzdys, kad didelis augimas negali tęstis iki begalybės.
„Kinija išlieka kaip patraukli rinka. Rečiau Lietuvoje investuojama į Lotynų Ameriką, kuri atrodo labai perspektyvi. Manau, kad Lietuvoje per maža viešai platinamų fondų įvairovė”, – sakė M.Vaičiulis.
Jis taip pat pažymi, kad populiarėja į viso pasaulio akcijas investuojantys fondai. M.Vaičiulio manymu, tokie fondai – saugiausias pasirinkimas norintiesiems investuoti į akcijas, nes fondo valdytojas niekada visų pinigų nesudės į vieną regioną.
„Žmonės renkasi stebėtinai daug ir plačiai. Žvelgiant į gyventojų išprusimą, fondų pasiūla optimali, gal kai kuriais atvejais net per didelė. Vienam kitam profesionalui gal ir trūksta pasiūlos, bet jie susiranda kitų galimybių. Iš viso Lietuvoje yra apie 300 viešai platinamų fondų ir dar dvigubai daugiau neviešai platinamų ir nereklamuojamų, kuriuos klientas taip pat gali nusipirkti susižinojęs”, – sako D.Kuzmickas.
Stebuklų nebūna
A.Maždžierius nurodo ir naują investavimo tendenciją – investicinius indėlius.
„Investiciniai indėliai labai išpopuliarėjo dėl savo saugumo. Vertinant riziką, šis produktas panašus į obligacijas, susietas su akcijomis, tačiau uždirbti galima daugiau”, – sakė A.Maždžierius.
Tačiau D.Kuzmickas žmonėms pataria šį produktą vertinti atsargiai, mat jis esąs apgaulingas.
Su akcijomis susieti indėliai žmogui garantuoja, kad jis nepraras investuotos pinigų sumos, kad žadama akcijų prieaugio dalis – pavyzdžiui, trečdalis.
„Investicinis indėlis apgaulingas, nors žmogus, išgirdęs reklamą, mano, kad tai stebuklas. Iš investicinio indėlio jis uždirba gerokai mažiau, nei investuodamas tiesiai. Tai reiškia, kad investuotojas aukoja dalį galimo savo uždarbio ir už tai nusiperka draudimą, kompensaciją, jei rinka kristų”, – sakė D.Kuzmickas.
Tačiau, jo vertinimu, didžiausias investicinio indėlio minusas – fiksuotas kaupimo terminas.
Mat žmogus privalės indėlį pasiimti konkrečią iš anksto sutartą dieną ir, jei tą dieną akcijų rinkoje bus bloga situacija – pelno jis negaus, pasiims tik investuotą sumą, nors kažkiek metų žmogus leido bankui už dyką naudotis jo pinigais.
„O tas, kuris investuoja į rinką, turi galimybę palaukti, kol kritusi rinka vėl pakils, ir pinigus išsiimti tada, kai jam palanku. Net paprastas indėlis labiau apsimoka, nes, pavyzdžiui, ketverius metus uždirbant po 3 proc. jau 12 proc. susidaro. Investicinio indėlio bėda ta, kad jis priklauso nuo vienos lemtingos dienos”, – teigė D.Kuzmickas. Jo nuomone, šis produktas – ne stebuklas ir yra skirtas labai specifinei auditorijai.