Praėjusį penktadienį pramoniniai aukštalipiai iš Klaipėdos bendrovės baigė paskutinius itin sudėtingus darbus ant vieno didžiausių ir įdomiausių Europoje Oresundo tilto jūroje, jungiančio Daniją (Kopengą) ir Švediją (Malmę).
Kai penktadienį pasiekę Danijos sostinę iškart atskubėjome ant tilto, pačiose aukštybėse pamatėme „kabantį” tik vieną aukštalipį – Saulių Kniukštą. Bet ir jo vieno pakako, kad reginys būtų gniaužiantis amą. Žmogus buvo beveik pačiame tilto pilono (atramos) viršuje, maždaug 200 metrų aukštyje nuo vandens, arba 140 metrų virš tilto važiuojamosios dalies.
Aplenkė švedus ir vokiečius
UAB „Gridins Enterprise”, viena iš „Gridins Group” (savininkas – Aleksandras Gridinas) bendrovių, laimėjo konkursą atlikti tilto inspektavimo ir remonto darbus. Konkurse klaipėdiečiai įveikė Švedijos ir Vokietijos aukštalipius. Vyrai juokavo, jog apsiėmė dirbti ten, kur kiti nepasiekia.
Manoma, kad švedai ir vokiečiai pageidavo, kad už vieną žmogaus darbo valandą būtų mokama 55-60 eurų. Klaipėdos bendrovės vadovai neatskleidžia, kokia suma buvo sumokėta jiems, nes tai esanti komercinė paslaptis. Tiesa, suma nėra milijoninė, tačiau kadangi įmonė darbą atliko minimaliomis priemonėmis – dirbo tik keturi, nors ir vieni geriausių bendrovės aukštalipių, įprastiniais įrankiais, neskaitant nusipirktų naujų virvių, ir kt. – jis buvo pelningas, be to, sustiprino lietuvių prestižą tarp Europos aukštalipių.
Darbus prižiūrėjęs tiltą eksploatuojančios bendrovės atstovas Bjornas Zellenas, paklaustas, kodėl buvo pasirinkta būtent Lietuvos kompanija, atsakė, jog ją rekomendavo kolegos švedai, kurių Uddevalla tiltą Skanskoje taip pat remontavo Lietuvos specialistai.
„Labai gerai suplanuotas ir tvarkingai atliktas darbas”, – taip klaipėdiečius įvertino B. Zellenas.
„Išgelbėjo” eismą tiltu
Inspektuojant tilto pilonų lynus, reikėjo pažiūrėti, ar nėra pažeisti jų apsaugos sujungimų šarvai. Jeigu pasitaikydavo nors mažiausias įtrūkimas, pro kurį galėtų patekti vanduo, jį reikėjo „užlopyti”, nes vanduo gali sukelti lynų koroziją.
Be to, kai kurie lynų sujungimų sriegiai buvo bepradedą išsisukti ir juos reikėjo įveržti. Atrodė, jog kabant ore dideliame aukštyje ir neturint jokio atspirties tai padaryti bus neįmanoma, tačiau penktadienį klaipėdiečiams tai pavyko.
Jeigu ne Lietuvos aukštalipiai, švedams būtų reikėję imtis kitų priemonių – atsivaryti didžiulę techniką, uždaryti intensyvų transporto priemonių eismą ant tilto, o to jie nenorėjo daryti.
Klaipėdiečiai į reikiamą aukštį pasikeldavo liftu, paskui vienas jų būdavo nuleidžiamas naudojant specialią gelbėjimo sistemą, padarytą iš virvių. Dirbti kabant tekdavo ir po keturias, ir daugiau valandų, leistina norma – 8 valandos. Kabantįjį keldavo dviese, o ketvirtasis prižiūrėdavo atsarginę virvę, jeigu kas nutiktų pagrindinei.
Beje, iki klaipėdiečių tilto aukštutinės dalies inspekciją 2003-2004 metais atliko švedų aukštalipiai iš Geteborgo. Tada tiek daug pažeidimų nepastebėta. Kadangi per pastaruosius metus siautė du uraganai, ko gero, tai turėjo įtakos tam, kad remonto darbų šiemet reikėjo atlikti daugiau.