Vos keli kilometrai nuo Marijampolės esančiam Puskelnių kaimui šiemet sukako 320 metų, kai jis pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
Pasak laikraščio „Ūkininko patarėjas”, apie šio kaimo keistą ir šmaikštų pavadinimą prikurta visokių istorijų. Tačiau istorikai Puskelnių vardą linkę sieti su čia gyvenusiu asmeniu, dėvėjusiu perpus trumpesnes kelnes nei kaimiečiai.
Kadaise Užnemunė buvo vadinama „dykra”. Žmonių gyveno čia mažai, plytėjo pelkėti lapuočių miškai. Lietuvos kunigaikščiai čia statė savo medžioklės dvarus, niekam nepriklausančią žemę dovanojo jiems nusipelniusiems žmonėms.
Seniausi Puskelnių gatvinio kaimo vieta buvo prie Šešupės. Pagal paskutinį Lietuvos – Lenkijos padalijimą Užnemunė teko Prūsijai, kurioje jau nebuvo baudžiavos. Užnemunės (dabar Suvalkijos) kaimai buvo išskirstyti į vienkiemius. Jais išsiskirstė ir Puskelnių gatvinis kaimas. Tie, kurie kūrėsi toliau nuo kaimo buvusios vietos, gavo daugiau žemės – apie 30 hektarų, o tiems, kurie liko sukultūrintoje kaimo vietoje, žemės teko kiek mažiau. Savo sodybas vienkiemių gyventojai apsodino liepomis, klevais, vaismedžių sodais.
Pasak Puskelnių kaimo bendruomenės pirmininkės Irenos Marksienės, tai buvo vienas pirmųjų kaimų, kuriame „liktarnas” pakeitė elektros šviesa, mat ant Šešupės pastatyta hidroelektrinė elektra aprūpino čia esančias sodybas.
Nemažas gyventojų traukos objektas buvo prieš karą pastatyta plytinė. Aplink ją iškilo darbininkų namai. Čia ėmė formuotis kompaktiška gyvenvietė, kolektyvizacijos metu buvo apgyvendinti ir vienkiemių žmonės. Dabar šią gyvenvietę ir įprasta vadinti Puskelniais, joje – arti 1000 gyventojų. Esanti vos už 6 kilometrų nuo Marijampolės, ji nuolat plečiasi, mat dabar Puskelniuose mielai kuriasi ir marijampoliečiai.