Meškeriotojų laukia geresni laikai

Aukščiausia šalies valdžia susidomėjo mėgėjiškos ir verslinės žvejybos situacija šalyje.

Vyriausybei žvejybos klausimais patarinės klaipėdietis Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas.

Meškeriotojų daugėja

Premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad reikia viską sustyguoti taip, kad žvejai verslininkai ir meškeriotojai galėtų gyvuoti greta.

„Lietuvoje tikrai netrūksta vandens telkinių. Tereikia juos protingai padalinti, tada netrūks žuvies ir visi bus patenkinti”, – mano G.Kirkilas.

Daugiausiai neigiamų veiksnių įneša brakonieriai. Manoma, kad juos pažabojus sumažės ir bėdų.

Vis dėlto pastebima, kad meškeriotojai Lietuvos vandenyse užsitikrina vis geresnes pozicijas.

Vyriausybės žiniomis, Lietuvoje yra apie 200 tūkstančių žvejų mėgėjų, kurie vidaus vandenyse per metus sugauna apie 2300 tonų žuvies.

Verslinės žūklės įrankiais žvejoja beveik 3 tūkstančiai žmonių. Iš laivų ir valčių gaudo 200 žvejų.

2005 metais vidaus vandenyse versliniu būdu sugauta 1545 tonos žuvų. Iš jų 75 procentai – Kuršių mariose.

Dėmesys rekreacijai

„Pastebima, kad visuomenėje ypač neigiamai vertinama verslinė žvejybą, yra vykdomos įvairios priešiškos akcijos”, – sakė G.Kirkilas.

Anot jo, bus bandoma rasti kompromisą ir galbūt dalį šiuo metu verslinei žvejybai naudojamų vandens telkinių perduoti mėgėjams.

Pasitarime dėl mėgėjiškos ir verslinės žuvininkystės perspektyvų Lietuvoje buvo kalbama apie tradicinės žvejybos kryptį, kai nenaudojamos didelės pastangos, o žuvis gaudoma tradiciniu būdu, dažniausiai poilsiaujant. Taip pat kalbėta apie rekreacinę komercinę žvejybą, orientuotą į dideles, retas žuvis, ir apie galimybes Baltijos priekrantes atiduoti žvejams mėgėjams.

Tai yra viena iš Lietuvos turizmo perspektyvų.

Patarinės klaipėdietis

Apie 80 proc. vandens telkinių jaučia didelį žvejybos poveikį, o tai reiškia, kad be žuvivaisos nepavyks apsieiti.

„Žuvivaisa Lietuvoje yra tikrai problemiška sritis, nes nėra nustatyta aiški strategija”, – pastebėjo G.Kirkilas.

Tačiau Lietuvos žuvininkystės sektoriaus nacionaliniame strateginiame plane nurodoma, kad kasmet į vandens telkinius išleidžiama apie 140–210 mln. įvairių vertingų ir nykstančių žuvų rūšių lervučių bei jauniklių.

Iš valstybės biudžeto skiriama apie 7–9 mln. litų per metus.

Premjeras nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų žvejybos strategiją, būtų apsispręsta, kuriai krypčiai teikti prioritetą, galbūt versline žvejyba užsiiminėti tik kai kuriuose telkiniuose.

Vyriausybė vadovas taip pat nuo šiol turės neatlyginamą konsultantą šiuo klausimu klaipėdietį Antaną Kontautą.

Jis taip pat yra Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vyrams su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.