Klaipėdos paslaugų ir prekybos įmonės karštligiškai ieško darbuotojų.
Jų ypač trūksta vasarą. Dauguma darbdavių reikalauja dirbti ne mažiau kaip 10 valandų per dieną. Tačiau siūlo minimalų atlygį. Ir skuba nuraminti – jei gerai dirbsi, gausi daugiau.
Įvertina išvaizdą
Kelias savaites „Klaipėdos” žurnalistė skambino pagal darbo skelbimus, susitikdavo su darbdaviais ir siekė juos įtikinti, kad gavusi darbą puikiai susidorotų su pavestomis užduotimis.
Paskambinus pagal skelbimą balsas kitoje ragelio pusėje iš karto pasiūlo susitikti. Pirmasis žingsnis – įvertinti kandidato „prekinę išvaizdą”.
Stovėti – 12 valandų
Prekybos centrų ir viešojo maitinimo įstaigų vadovai pavaldinių pritrūksta kiekvieną vasarą. Kavinėms ir parduotuvėms reikalingi pardavėjai, padavėjai, virtuvės darbuotojai.
Pardavėjos prireikė ir prekybos tinklui „Thomas Philipps”.
„Algos pas mus nėra didelės, tačiau merginos turi galimybę kartą per metus išvykti užsidirbti tinklo parduotuvėse Vokietijoje. Jos per mėnesį uždirba apie 1 200 litų”, – aiškino pokalbiui pakvietusi moteris.
Tris bandomojo laikotarpio mėnesius bendrovė pasiūlė minimalų – 600 litų atlygį. Vėliau algą žadėta kas mėnesį didinti po 50 litų.
Didesnį atlygį žadėjo nedidelės maisto parduotuvės „Prizmė” vedėja. Pirmuosius tris mėnesius – 800 litų.
Vėliau, moters teigimu, už gerai atliktą darbą mokės daugiau. Prie stalo sėdėjusios dvi moterys skubėjo nuraminti, kad darbas nėra sunkus, o darbuotojai – ypač draugiški.
Tūkstančio litų algą pasiūlė kebabais prekiaujančio kiosko prie buvusio „Žemaitijos” kino teatro vadovė.
„Dirbti reikia stovint po dvylika valandų. Yra dieninės ir naktinės pamainos. Naktimis dirbsite viena”, – vardijo sąlygas moteris.
Pasiteiravus, kodėl kioskas nėra saugomas, ji tik pasidžiaugė, kad iki šiol incidentų išvengti pavyko.
Tvankiame, kepamos mėsos garų pilname kioske, išstovėti ir kelias minutes nėra lengva. Perspektyva čia dirbti po 12 valandų visai nenudžiugino.
„Mergyčių” nenori
Pasiteiravus apie galimybę įsidarbinti automobilių plovykloje, kitoje ragelio pusėje pasigirdo kategoriškas „ne”.
„Aš tai labai norėčiau, bet mergyčių mes nepriimame”, – kalbėjo pašnekovas.
Darbas esą per sunkus moterims. Jos plovykloje „Sjola” nėra laukiamos.
Teko belstis į kitos mašinų plovyklos duris. Įmonės „Švaros broliai” automobilių švaros centre sėkmingai dirba net keturios merginos. Joms patikėta valyti mašinų salonus.
Palangos vaikų atrakcionų parkui prireikė pilnamečių merginų dirbti vasarą.
„Mes taip nusprendėme, kad reikia merginų, todėl vaikinų nepriimame”, – tvirtino darbdavė. Ji netiesiogiai leido suprasti, kad su vaikais geriau susitvarkytų merginos.
Galima apskųsti
„Šias situacijas vertinu kaip tiesioginę diskriminaciją. Turint įrodymą, šiuo atveju pokalbio įrašą, galima pateikti oficialų skundą. Kalbame apie lygias galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Kai kurie darbdaviai tokią teisę atima”, – aiškino Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
Pareigūnė įsitikinusi, kad darbdaviai vis dar yra veikiami stereotipų.
Vaikų atrakcionų parke dirbantis vaikinas gali būti geresnis darbuotojas už merginą. Pasak A.Burneikienės, vaikams kur kas įdomiau bendrauti su mišria komanda.
Vienintelis argumentas, suteikiantis teisę darbdaviui nepriimti į darbą moters, yra per sunkūs svoriai, kuriuos gali tekti kilnoti. Šis apribojimas įtvirtintas visos Europos teisės aktuose.
Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai žmonės dažniausiai skundžiasi, kad yra diskriminuojami dėl lyties arba amžiaus. Tai viena opiausių problemų ieškant darbo.
Mokė apmulkinti
Dienraščio žurnalistė pasiryžo įtikinti baldų salono savininką, kad puikiai susidorotų su pardavėjos-konsultantės pareigomis.
„Jaučiu, kad esi įdomi asmenybė, moki bendrauti, žinai, ko nori. Gyvenime turėtum eiti toli, tiesiog super”, – komplimentus žarstė verslininkas.
Į susitikimą prekybos centre „Šilas” Linas atėjo ne tik vasariškai apsirengęs, bet ir atsipalaidavęs.
Maždaug 35-erių vyras atsisėdo pusiau gulomis, susikėlė kojas ant kėdės ir prabilo apie savitus darbo principus, kuriais tektų vadovautis.
„Jei pamatau, kad atėjo klientas su krokodilo odos batais, baldų komplekto kainą galiu pakelti keliais tūkstančiais litų. Taigi, tą pačią prekę vienam galiu parduoti už dešimt tūkstančių, kitam – už septynis su puse. Jeigu tau pasiseks, nuo uždirbtos sumos nubyrės iki dviejų su puse procento”, – sukčiauti mokė darbdavys. Likęs uždarbis – minimali alga.
Šokiruoja elgesiu
Dar gegužę Klaipėdos darbo birža užregistravo 747 laisvas darbo vietas.
Darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis tvirtino, kad darbo vietų pasiūla gerokai viršija paklausą. Neretai siūlomas atlygis ir darbo sąlygos žeidžia žmogaus orumą.
„Tenka pripažinti, kad darbuotojai dažnai yra engiami, iš jų reikalaujama maksimalių pastangų už minimalų atlygį. Darbdaviai stebina ir savo atsainiu požiūriu į žmogų. Vienas toks „naujasis lietuvis” susitikime su bedarbiais kojas susikėlė ant stalo ir ėmė aiškinti, ko jam reikia iš pavaldinių. Pusė žmonių tuomet paliko salę”, – pasakojo A.Adomaitis.
Siekdamas išsiaiškinti, kaip iš tiesų darbdaviai elgiasi su priimamais į darbą žmonėmis, Darbo biržos vadovas anksčiau pats bandė įsidarbinti atostogų metu. Jis įsitikino, kad daug skundų – pagrįsti.