Į Aukščiausiojo ir Vyriausiojo administracinio teismų vadovų dvikovą dėl įtakos įsitraukia ir politikai

Politikai pateikė revoliucinius pasiūlymus jau kurį laiką narpliojamam Teismų įstatymo pakeitimo projektui.

Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos atstovai Andrius Baranauskas ir Juozas Jaruševičius mano, kad pats laikas numatyti teisę kasacine tvarka Aukščiausiajam teismui apskųsti ir sprendimus, priimtus administracinėse bylose, rašo „Lietuvos rytas“.

Jie taip pat teikė siūlymus ir dėl Aukščiausiojo teismo teisėjų skyrimo tvarkos. Priešingai nei prezidento sudarytos darbo grupės teisininkai, parlamentarai šiame procese mato didesnį Aukščiausiojo teismo pirmininko vaidmenį ir mažesnį – šalies vadovo.

Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas abejoja, ar šis pasiūlymas sulauks parlamentarų pritarimo, nes dviejų pakopų teismų sistema leidžia operatyviau išnagrinėti administracines bylas.

Politikas priminė, kad Vyriausiojo administracinio teismo priimtas nutartis galima skųsti teismo pirmininkui, kuris sudaro teisėjų kolegiją, ir ginčų sukėlusi byla tikrinama papildomai. Komiteto vadovas mano, kad nebūtų teisinga griauti daugiau kaip penkerius metus veikiančią ir jau nusistovėjusią sistemą.

„Galimybė tikrinti administracines bylas Aukščiausiajame teisme gal ir būtų sveikintina, bet tam prireiktų milžiniškų išlaidų. Tai reikštų visos teismų sistemos pertvarkymą. Tai būtų revoliucinis posūkis“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

Seimo narys neįvardijo, kas tokios revoliucijos trokšta, tačiau neneigė, kad tokie radikalūs siūlymai gali būti susiję su Aukščiausiojo teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo aštria konkurencija. Jis pripažino, kad šių teismų santykiuose jaučiama įtampa.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius įsitikinęs, kad tokio pasiūlymo priežastis – konkuruojančių teismų vadovų ambicijos. Teisininkas politikų iniciatyvas vadino absurdiškomis – tokie siūlymai jau buvo svarstomi bene tris kartus ir buvo atmesti.

Teisės specialistas mano, kad dėl to turėjo būti diskutuojama, kai buvo kuriama administracinių teismų sistema, o šiuo metu traukinys jau nuvažiavęs.

„Dabar priėmus tokias pataisas, būtų visiškai supainiotos atskiros specializuotų ir bendrosios kompetencijos teismų grandys. Būtų neaiškios Vyriausiojo administracinio teismo funkcijos, reikėtų iš esmės keisti visą šio teismo kompetenciją. Nereikėtų teismų vyrų ambicijų ir nesutarimų perkelti į teismų sistemos lygmenį.Didžiausia problema yra ta, kad žiūrima ne į sistemą, bet į tai, kas ką myli ir ko nemyli. Teismų sistemai tai labai pavojinga“, – kalbėjo V.Nekrošius.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys A.Baranauskas neatskleidė, kurie teisininkai jį ir kolegą konsultavo prieš pateikiant įstatymo pataisas. Vis dėlto Seimo narys pripažino, kad patarimų negailėjo ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas Vytautas Greičius.

V.Greičius irgi nebuvo linkęs plačiau komentuoti pateiktų radikalių Seimo narių pasiūlymų – pasakė, kad apie tai kalbėti dar anksti. Vėliau V.Greičius pridūrė manantis, kad kuo daugiau kartų bylos dalyviai gali skųsti teismo sprendimus, tuo daugiau teisingumo.

Tačiau Vyriausiojo administracinio teismo vadovo pareigas laikinai einantis Stasys Gudynas nesutinka tokiais tvirtinimais. Anot teisėjo, administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos jau būna svarstytos ikiteisminėse institucijose – Mokestinių ginčų ar Administracinių ginčų komisijose. Be to, nuo galimų klaidų administracinius teismus apsaugo ir įstatyme numatyta galimybė atnaujinti procesą.

„Jeigu teisingumas vietoj vienerių metų bus įvykdytas per penkerius, kažin ar tai bus didesnis teisingumas“, – siūlymu administracines bylas kasacine tvarka skųsti Aukščiausiajam teismui abejojo S.Gudynas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.