Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbas Lietuvoje toliau mažėja. Pirmąjį 2007 m. ketvirtį bedarbių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius 5 metus – 79,5 tūkst. ir jų skaičius per metus sumažėjo daugiau kaip penktadaliu – 22,2 tūkst.
Nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 5 procentai ir per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto. Prieš metus nedarbo lygis buvo 6,4 procento. Vyrų ir moterų nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo panašus: vyrų – 5, moterų – 5,1 procento. Jaunimo nedarbo lygis pirmąjį 2007 m. ketvirtį buvo 9,9 procento. Per metus jaunų, 15–24 metų amžiaus, bedarbių sumažėjo nuo 14,6 tūkst., iki 13,5 tūkst.
Mažėjant bedarbių skaičiui, gerokai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, t. y. ieškančiųjų darbo vienerius metus ir ilgiau, skaičius. Per metus jų sumažėjo beveik 2 kartus – nuo 49,5 tūkst. 2006 m. pirmąjį ketvirtį iki 26,9 tūkst. 2007 m. pirmąjį ketvirtį. Jie sudarė apie trečdalį visų bedarbių, o prieš metus jie sudarė beveik pusę visų bedarbių.
Pirmąjį 2007 m. ketvirtį beveik pusė bedarbių neturėjo specialybės. Kas trečias bedarbis buvo baigęs vidurinę, beveik kas dešimtas, 8,3 tūkst., – pagrindinę mokyklą. Bedarbių, turinčių aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, buvo10 tūkst., arba 12,5 procento visų bedarbių. Didžioji dalis, 62 proc. jų – moterys.
Užimtumas
Tyrimo duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį dirbo 1,5 mln. gyventojų. Tai yra 1,6 proc. daugiau nei prieš metus. Sparčiai kylant šalies ekonomikai ir besitęsiant gyventojų emigracijai, didėja dirbančių gyventojų skaičius.
Nors užimtų gyventojų skaičius ir toliau didėja, tačiau augimo tempas mažėja, dėl ko užimtumo lygis auga lėčiau. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per metus išaugo nuo 63 procentų pirmąjį 2006 m. ketvirtį iki 63,9 procento pirmąjį 2007 m. ketvirtį. Vyrų užimtumo lygis aukštesnis nei moterų – atitinkamai buvo 66,5 ir 61,4 procento.
Daugiausia gyventojų pirmąjį 2007 m. ketvirtį dirbo prekyboje – 254,2 tūkst., arba 16,9 procento, apdirbamojoje gamyboje – 253,9 tūkst., arba 16,8 procento.
Kas metai mažėja asmenų, dirbančių žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje. Pirmąjį 2007 m. ketvirtį šiose srityse dirbo 161,3 tūkst., arba 10,7 procento visų užimtųjų, prieš metus – 12,9, o 2002 m. pirmąjį ketvirtį – net 17,4 procento visų užimtųjų.
Didėjo samdomąjį darbą dirbančių asmenų dalis. Pirmąjį 2007 m. ketvirtį jie sudarė 85,8 procento visų dirbančiųjų (pirmąjį 2006 m. ketvirtį – 83,6 proc.).
Nedarbas Europos Sąjungoje
Eurostato duomenimis, 2007 m. kovo mėn. nedarbo lygis 27 Europos Sąjungos šalyse, eliminavus sezono įtaką, sudarė 7,3 procento. Moterų nedarbo lygis didesnis nei vyrų. ES-27 moterų nedarbo lygis buvo 8,3, vyrų – 6,4 procento. Jaunimo nedarbo lygis siekė 16,6 procento. Aukščiausias nedarbo lygis buvo Lenkijoje – 11,4, Slovakijoje – 10,8, Prancūzijoje – 8,7, Graikijoje – 8,6 (2006 m. ketvirtas ketvirtis) ir Ispanijoje – 8,3 procento. Žemiausias nedarbo lygis buvo Danijoje ir Nyderlanduose – po 3,6, Airijoje – 3,9 procento. Per metus nedarbo lygis beveik visose Europos Sąjungos valstybėse mažėjo. Ypač nedarbas sumažėjo Slovėnijoje (nuo 6,4 iki 4,6 proc.), Lenkijoje (nuo 15 iki 11,4 proc.), Slovakijoje (nuo 14,2 iki 10,8 proc.) ir Danijoje (nuo 4,1 iki 3,2 proc.), o išaugo Rumunijoje (nuo 6,9 iki 7,8 proc. ) ir Vengrijoje (nuo 7,3 iki 8,1 proc.).
Lietuvoje nedarbo lygis pirmąjį 2007 m. ketvirtį buvo pats žemiausias iš Baltijos šalių – 5 procentai. Estijoje nedarbo lygis siekė 5,3, Latvijoje – 6,9 procento. Prieš metus nedarbo lygis Lietuvoje buvo 6,4, Estijoje – 6,4, Latvijoje – 5,3 procento.
Per pirmąjį 2007 m. ketvirtį buvo apklausta 12,5 tūkst., arba 0,44 procento, 15 metų ir vyresnių gyventojų.