Dabar sunku nustatyti autorių beprasmiškos biurokratinės procedūros, kurią jau kelerius metus stropiai atlieka Lietuvos laivyne dirbantys jūrininkai.
Kalbama apie vadinamosios laivo rolės įforminimą įvairiose uosto instancijose. Kai laivo administracijos atstovas ją įformina laivui išplaukiant iš Klaipėdos uosto, klausimų nekyla. Tokia tvarka galioja visuose uostuose. Bet kas ir kodėl jūrininkus įpareigojo tai daryti prieš išskrendant į laivus, esančius užsienio uostuose?
Viename Lietuvos jūrų laivininkystės laive prireikė pakeisti du susirgusius įgulos narius. Prieš šį antradienį išskrendant į Kubą, kur stovi laivas, vyresniajam mechanikui Vladimirui Grebenkinui teko dvi valandas sugaišti uosto instancijose įforminant laivo rolę.
Kartu su juo į šį maratoną įsitraukė ir „Klaipėdos” žurnalistai.
9 valanda ryto. Personalo inspektorius Aleksandras Skačkovas vyresniajam mechanikui įteikė keturis laivo rolės, į kurią įrašyti vyresnysis mechanikas ir dar vienas jūrininkas, egzempliorius. Inspektorius instruktavo, jog vieną egzempliorių reikia palikti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro medicinos karantino punkte, kitą – Uosto direkcijos uosto priežiūros skyriuje, trečią egzempliorių su visais parašais grąžinti laivininkystei, ketvirtąjį – nuvežti į laivą.
Kertant sieną pakeliui į Kubą šios laivo rolės neprireiks, nes ji užpildyta lietuvių kalba ir skirta „vidaus naudojimui”. Skrydžiui inspektorius jūrininkams duoda „Crew List” anglų kalba. Šiame dokumente nereikia žymėti jokių vizų ir įrašų, išskyrus laivybos kompanijos spaudą.
Medicinos karantino punktas yra KLASCO teritorijoje, uosto priežiūros skyrius – kitame miesto gale. Reikėjo skubėti, kad prieš išskrisdamas vyresnysis mechanikas spėtų pasiruošti reisui, susikrauti daiktus ir atsisveikinti su artimaisiais.
„Jeigu seksis sklandžiai, iki 11 valandos turėtume suspėti. Anksčiau kartais tekdavo laukti sanitarijos gydytojo, išlydinčio išplaukiantį laivą, arba įstrigdavome eilėje pas uosto priežiūros inspektorių. Gerai, kad skrydis numatytas vėlesniam laikui. Tačiau kai jūrininkui stinga laiko netgi susiruošti kelionei, užverda pyktis dėl tų, kurie sugalvojo šį nereikalingą lakstymą”, – prisipažino jūrininkas.
Medicininis instruktažas
Mūsų veržlus maratonas įstrigo jau pradžioje, prie KLASCO kontrolinės. Leidimų biure laukė didelė eilė. Ten sugaišome 20 minučių. Tačiau pasisekė medicinos karantino punkte – ir vyresniąją gydytoją Larisą Ivanenko užtikome darbo vietoje, ir eilės nebuvo.
Patikrinusi jūrininkų sanitarines knygeles ir skiepų įrašus, vyresnioji gydytoja L. Ivanenko, prieš vizuodama ir anstpauduodama laivo rolę, atliko instruktažą.
„Mes, medikai, naudojamės visomis progomis, kad pasikalbėtume su jūrininkais, įspėtume apie pavojų apsikrėsti AIDS ar hepatitais A, B, C, kurie šiandien labai paplitę pasaulyje. Šiemet Klaipėdoje įregistruoti jau 43 AIDS atvejai, tarp susirgusiųjų – penki jūrininkai. Galbūt jiems nelabai įdomu klausytis apie pirmuosius šių ligų simptomus ir apie tai, kaip apsisaugoti nuo jų. Tačiau atmintyje tikrai kas nors lieka. Kuo dažniau rengiami tokie pokalbiai, tuo mažesnė rizika jūrininkams susirgti. Tai ypač liečia jaunimą”, – teigė gydytoja. Ji paprašė, kad jūrininkas, atskridęs į laivą, įgulai perduotų atmintinę, kaip kovoti su AIDS.
Sužinojusi, kad vyresniojo mechaniko laivui teks dirbti Kubos-JAV linijoje, gydytoja išsamiai papasakojo apie medicininę padėtį šiose šalyse. Pavyzdžiui, apie tai, kad Kuboje paplitusi tokia liga, kaip hemoraginė karštinė, kurią platina uodai. Suprantama, instruktavo apie apsisaugojimo būdus.
Kalbantis su sanitarijos gydytoja, buvo galima sužinoti daug naujo: pasirodo, kartais laivuose gyvenantys graužikai gali tapti baisios ligos – maro, kurio židinių aptikta JAV, šaltiniu. Žmonėms ją perduoda blusos, parazituojančios graužikuose, o vėliau galinčios peršokti į juos. Naujausi tyrimai rodo, kad Šiaurės Afrikos vandenyse sužvejojamos Viduržemio jūros krevetės apsikrėtusios hepatitu A, todėl jas reikia itin kruopščiai termiškai apdoroti.
Pasak vyresniosios gydytojos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro medicinos karantino punktas turi įforminti ne tik laivų atplaukimą ir išplaukimą, bet ir jūrininkų skrydžius į Lietuvos laivus, esančius užsienio uostuose. Šią funkciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos sienų ir teritorijos medicinos karantino apsaugos taisyklės, kurias Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino 2003 metais.
„Neprieštarauju, kad medicinos karantino punkto gydytojai prieš jūrininkams išskrendant į laivus tikrintų jų medicininius dokumentus ir skiepus – tokios kontrolės reikia. Manau, jūrininkams naudingi ir medikų pokalbiai, ypač apie infekcines ligas šalyse, kur jiems teks dirbti. Nors pas mus prieš reisą instruktuoja ir personalo tarnyba, tam negaila sugaišti pusvalandį. Tada žinosime, kaip apsisaugoti nuo užkrečiančių uodų ir graužikų. Tačiau neįmanoma suvokti, kokia prasmė lankytis uosto priežiūros skyriuje”, – po pirmojo etapo reziumavo vyresnysis mechanikas V. Grebenkinas.
Nepasitiki laivų savininkais?
Pasisekė ir uosto priežiūros skyriuje, persikėlusiame į Nemuno g. 40. Greitai praleido kontrolinėje, už leidimą net nepaimdami 3 litų, kaip KLASCO. Uosto priežiūros inspektorius buvo vietoje ir tylėdamas paėmė iš vyresniojo mechaniko jo jūrinius dokumentus bei laivo rolę, kurioje jau buvo medikų viza.
Absurdiškumo pojūtį papildė stora knyga, į kurią uosto priežiūros inspektorius įrašė jūrininkų duomenis ir kurioje jūrininkas pasirašė. XXI amžius, naujų telekomunikacijos technologijų era.
Visa procedūra, vykusi abiem šalims tylint, truko ne daugiau kaip 5 minutes. Tiesa, kelionė pirmyn ir atgal bei eismo spūstys pareikalavo daugiau nei pusvalandžio. Bet, kaip jūrininkas ir tikėjosi, spėjome iki 11 valandos. Vyresnysis mechanikas sakė, jog pasisekė.
Kol stovėjome spūstyje, spėliojome: kas sumanė šią beprasmišką biurokratinę laivo rolės įforminimo uosto priežiūros skyriuje operaciją ir koks jos tikslas?
Tūkstančiai Lietuvos jūrininkų skrenda dirbti į užsienio laivus. Jų dokumentai tikrinami įdarbinimo kompanijoje arba atvykus į laivą. Jeigu trūksta kokių nors sertifikatų arba jų galiojimo laikas pasibaigęs, tegul kaltina save: kapitonas greičiau tokį jūrininką išsiųs namo, negu rizikuos, kad sulaikytų laivą.
Taip pat elgiasi ir Lietuvos laivų kapitonai. O kad laivybos kompanijos pinigai nebūtų švaistomi vėjais, prieš išskrendant į laivą jūrininko dokumentus itin kruopščiai tikrina personalo inspektoriai. Ir Lietuvos jūrų laivininkystėje, ir „LISCO Baltic Service”, ir „Limarko”, ir kitose Lietuvos laivybos kompanijose. Taigi papildoma uosto priežiūros skyriaus kontrolė – tuščias ir niekam nereikalingas formalumas.
Pasak uosto priežiūros skyriaus viršininko Juozo Saudargo, be aukštesniųjų vadovų leidimo atsisakiusio komentuoti tokią išskrendančių į laivus jūrininkų laivo rolės įforminimo tvarką, šią procedūrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste reglamentuoja Laivybos taisyklės. Ji susijusi su jūrininkų plaukiojimo stažo patvirtinimu.
Pakanka pažymos
Kai Lietuvos saugios laivybos administracija svarstė jūrininkų diplomavimo taisyklių naujos redakcijos projektą, patyrę kadrų darbuotojai iškart atkreipė dėmesį į tai, kad bus pakeista jūrininkų plaukiojimo stažo patvirtinimo tvarka. Projekte buvo numatyta, jog tam turėtų pakakti pažymos apie plaukiojimo stažą, pasirašytos laivo kapitono, bei įrašo jūrininko knygelėje.
„Jeigu taip, nebereikės ir laivo rolės įforminimo prieš jūrininkui išskrendant į laivą procedūros?”, – pasiteiravo laivininkystės kadrų darbuotojas A. Skačkovas.
Saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius patvirtino, jog šios procedūros tikrai nebereikės. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras projekto kol kas nepatvirtino, bet tai bus padaryta jau greitai.
Per daugelį metų kas tik nekovojo su tokia beprasmiška tvarka! Jūrų kapitonai Eimutis Astikas, Viktoras Lukoševičius, kuris vėliau tapo Klaipėdos uosto kapitonu. Visų laivybos kompanijų kadrų skyriaus darbuotojai taip pat kreipėsi ir į uosto direkciją, ir į Susisiekimo ministeriją – niekas nepadėjo.
O jūrininkai būtent kadrų skyriaus darbuotojams nuolat reiškia pretenzijas, tarsi jie būtų šią tvarką sugalvoję. Ypač burnoja, kai skrenda daugiau nei keturi žmonės. Tokiu atveju uosto priežiūros skyriuje iš jų reikalaujama pildyti deklaraciją: kada pastatytas laivas, kokia jo vandentalpa ir kiti parametrai. Kartais skrenda tik jūreiviai ir kambuzininkai, kurie tokios informacijos nežino. Iki skrydžio – trys ar keturios valandos, o jie dar kamuojasi pildydami nelemtąją deklaraciją, penktą kartą perrašinėdami blanką.
Nors naujosios jūrininkų diplomavimo taisyklės turi būti pasirašytos dar šį mėnesį ir todėl jūrininkų plaukiojimo stažo nebereikės patvirtinti uosto priežiūros skyriuje (galima pagalvoti, jog bent kartą to kas nors teiravosi!), dar anksti džiaugtis. Taisykles kur kas lengviau sudaryti, negu vėliau panaikinti. Tikriausiai taip neatsitiks automatiškai, atsiradus naujoms diplomavimo taisyklėms. Regis, pats metas jūrinėms instancijoms dabar tuo pasirūpinti.
Jelena Listopad