Uosto laivybos kanalą gilinanti „Klaipėdos hidrotechnikos” bendrovė kreipėsi į susisiekimo ministrą Petrą Čėsną ir pranešė, kad bus priversta nutraukti darbus jų nebaigusi. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad šios bendrovės pretenzijos yra pagrįstos. Su tuo sutinka ir gilinimo darbus finansuojančio Pasaulio Banko atstovai, ir gilinimo priežiūrą vykdančios „BLG Consult” kompanijos inžinierius.
Po konkurso pakeitė sąlygas
Vienintelė Klaipėdos uoste gilinimo darbus galinti vykdyti „Klaipėdos hidrotechnika” uosto įplaukos kanalo tarp 10-115 krantinių gilinimo darbų konkursą laimėjo 2003 metais. Buvo numatyta, kad bendrovė gilins už iškasto grunto vieną kubinį metrą imdama 13,37 Lt. Pagal tą kainą ji turėjo iškasti 1 mln. 838 kubinius metrus grunto. Bendra darbų vertė – 24 mln. 574 tūkst. litų. Konkurse antrąją vietą užėmęs kitas dalyvis pasiūlė už iškastą tą patį kiekį daugiau kaip dvigubai didesnę – 51 mln. 517 tūkst. litų kainą.
2003 m. rugsėjį pasirašant rangos sutartį, numatyto iškasti grunto kiekis buvo sumažintas 24 proc. Jau tada iškilo tam tikrų niuansų. Gilinimo kaina konkurse buvo skaičiuota didesniam kiekiui. Sumažinus iškasimo kiekį, dėl draudimo sąlygų, kurios buvo skaičiuojamos nuo konkurse pateikto kiekio, padidėjo iškasamo grunto savikaina.
Kaštai nuolat augo
Dar didesnį gilinimo darbų savikainos augimą lėmė nuolatinis degalų kainų, uosto tarnybų ir paslaugas teikiančių bendrovių kaina laivų aptarnavimui, darbo užmokesčio, infliacijos lygio kilimas. Pavyzdžiui, nuo 2003 metų rugsėjo, kai buvo pasirašyta gilinimo darbų sutartis, per metus kuro kaina pakilo 33,6 proc., vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – 20,5 proc., gruntą kasančių ir plukdančių laivų bunkeravimo kaštai – 27,2 proc.
Įvertinusi visus pokyčius, „Klaipėdos hidrotechnika” padarė išvadą, kad gilinimo darbų kaštai išaugo iki 30 proc. I etape iškasusi 675 tūkst. 995 kubinius metrus grunto „Klaipėdos hidrotechnika” įvykdė darbų už 9 mln. 564 tūkst. litų.
Savikaina viršijo darbų kainą
II etapo gilinimo darbai tarp 80-115 krantinių buvo pradėti šių metų balandį. Jų apimtis daugiau kaip 1 mln. kubinių metrų. Iki šiol iškasta apie 60 proc. šios apimties.
Nuo pat pradžių II gilinimo etapo vykdymas „Klaipėdos hidrotechnikai” tapo nuostolingas, nes toliau augo kuro kainos, didėjo atlyginimai. Pernai kovą bendrame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos” susitikime buvo pakeistas gylis nuo konkurso sąlygose numatyto – 12,5 m iki 13 m. Šiuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inicijuotu susitarimu buvo pakeistos pagrindinės sutarties sąlygos, dėl to pasunkėjo kasimo sąlygos, pailgėjo sutarties įvykdymo laikas.
Tačiau toliau augo kuro kainos, padidėjus kasimo gyliui, didėjo ir sąnaudos, kurios reikalingos iškasti vieną kubinį metrą grunto. „Klaipėdos hidrotechnikos” bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Zubrickas teigė, kad šiuo metu iškasamo grunto savikaina yra apie 19 litų už kubinį metrą.
Randama kelis kartus daugiau akmenų
Įvairius raštus apie tai, kad būtina kuo greičiau indeksuoti gilinimo darbų kainą, „Klaipėdos hidrotechnika” Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, gilinimo darbų priežiūrą vykdančiai kompanijai „BLG Consult” pradėjo siųsti nuo II etapo darbų pradžios.
Kadangi gilinimo darbai vykdomi iš Pasaulio Banko paskolos, paklausta ir šio banko atstovų nuomonės. Pagal konkurso sąlygas buvo numatyta, kad gilinimo darbai turi būti atlikti per 18 mėnesių. Sutarties įvykdymo laikas pasikeitė, nes jau vykdant gilinimo darbus, buvo apsispręsta laivybos kanalą gilinti ne iki 12,5, o iki 13 metrų.
Be to, vykdant I etapo gilinimo darbus ir po to atliekant tralavimą akmenų buvo rasta kelis kartus daugiau nei buvo numatyta techninėje užduotyje. Dėl to darbai taip pat užsitęsė.
Numatyta indeksavimo formulė
Pagal Pasaulio Banko normatyvinius dokumentus, jei sutarties terminas yra iki 18 mėnesių, kainos indeksavimo koeficiento galima ir netaikyti, tačiau jei sutarties trukmė viršija 18 mėnesių, kainos indeksavimo koeficiento taikymas yra privalomas. Formulė, pagal kurią indeksuojamos kainos, numatyta Pasaulio Banko ir Uosto direkcijos paskolos gavimo sutartyje. Tačiau Pasaulio Banko nuostata dėl kainų indeksavimo nebuvo numatyta Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos” rangos sutartyje. Dėl to Uosto direkcija nepriima sprendimo indeksuoti gilinimo darbų kainą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas sutinka, kad kaina atliekamiems gilinimo darbams turi būti indeksuojama nuo to momento, kai viršytas 18 mėnesių terminas. Tas terminas suėjo šių metų gegužės 11 dieną.
Stabdytų uosto plėtrą
Atrodytų logiška, kad atsiradus papildomiems darbams ir dėl to užsitęsus darbų atlikimo terminui turi būti indeksuojama kaina.
A.Kamarauskas teigė, kad ta kaina, kuria darbus „Klaipėdos hidrotechnika” vykdo gilinimą, Uosto direkcijai yra labai patraukli. Tačiau jei būtų nutrauktas gilinimas, Uosto direkcija susidurtų su papildomais sunkumais. Jai tektų skelbti naują gilinimo darbų konkursą, darbai užsitęstų maždaug metus. Prasidėtų grandininė reakcija – užsitęstų ir „Klaipėdos Smeltės” naujai statomų krantinių eksploatacijos pradžia. Kol nebūtų išgilintas laivybos kanalas, prie jų negalėtų atplaukti dideli laivai.
Geriau mokėti baudą nei tęsti gilinimą
Toliau vykdydama gilinimą „Klaipėdos hidrotechnika” ne tik kad negauna pajamų, bet jau dirba nuostolingai. Todėl K.Zubricko teigimu, jiems labiau apsimokėtų nutraukti gilinimo darbus ir sumokėti maždaug 2 mln. litų baudą nei toliau dirbti nuostolingai. Kada tai atsitiks, K.Zubrickas dar negalėjo pasakyti.
Gilinimo darbai gali būti nutraukti net, jei „Klaipėdos hidrotechnika” to ir nenorėtų. Ši bendrovė uostą gilina kartu su savo partneriu – lenkų kompanija „Dragmor”, kuri, nesulaukdama kainų indeksavimo, bet kada gali išplukdyti savo techniką į Lenkiją. Kiek anksčiau „Klaipėdos hidrotechnika” samdė rusų ir latvių gilinimo darbų kompanijas, kurios dėl nuolat kylančių kuro kainų ir kitų sąnaudų didėjimo nebegalėjo dirbti už sutartą kainą ir jos uoste jau nebedirba. Kaip subrangovas uoste kol kas gilinimą vykdo vokiečių kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft”, nes dalį iškasto grunto panaudoja uoste jų statomoms 82-89 krantinėms užpilti.
Papildomai kainuotų apie 3 milijonus
Tiek nutraukusi gilinimo darbus, tiek juos tęsdama toliau „Klaipėdos hidrotechnika” patirtų nuostolių. Vienintelis jai priimtinas sprendimas šioje situacijoje yra darbų kainos indeksavimas. Tai Uosto direkcijai papildomai kainuotų apie 3 mln. litų. Pinigų tam yra. Gilinimas vykdomas iš sutaupytų Pasaulio Banko paskolos pinigų, kurie atsirado po įplaukos kanalo rekonstrukcijos. Buvo sutaupyta apie 30 mln. litų.
Uosto direkcijai taip pat būtų naudingiau indeksuoti kainą, nei, „Klaipėdos hidrotechnikai” nutraukus gilinimo darbus, iš naujo vykdyti konkursą. Pakilus kuro kainoms, atlyginimams ir kitoms išlaidoms naujo konkurso kaina būtų apie 40-45 litų už vieną kubinį metrą. Tai reiškia, kad Uosto direkcijai tektų mokėti gerokai brangiau. Po indeksacijos dabartinė gilinimo kaina pakiltų tik maždaug iki 17 litų už kubinį metrą. Be to, gilinimą po naujo konkurso tektų vykdyti žiemą, kai tam yra pačios nepalankiausios sąlygos.
Pateikė dokumentus
K.Zubricko teigimu, įvairiuose pasitarimuose tiek Uosto direkcijos atstovai, tiek priežiūrą vykdantis inžinierius sutinka, kad vienintelė išeitis iš keblios situacijos, kai gali būti nutrauktas uosto gilinimas, yra kainų indeksacija.
Tačiau ši Pasaulio Banko dokumentuose aiškiai reglamentuota procedūra stringa ir K.Zubrickas teigė nesuprantąs kodėl. Gilinimo darbų priežiūrą vykdančios kompanijos „BLG Consult” nurodymu jie surinko ir pateikė visus kainos indeksavimui reikalingus dokumentus.
Svarbiausi skaičiai, kuriais remiantis indeksuojama kaina, yra Lietuvos statistikos departamento duomenys apie tai, kaip mūsų šalyje kito statybinių medžiagų, kuro kaina, darbo jėgos vertė, infliacija.
Pritaria indeksacijai
Daugiau nei 20 metų įvairių didelių uosto projektų priežiūrą vykdantis ir su Pasaulio banko projektais dirbantis Vokietijos kompanijos „BLG Consult” vykdantysis direktorius Karstenas Briuningas teigė, jog pasaulyje yra priimta normali praktika, kad, kai darbai tęsiasi ilgiau kaip vienerius metus, konkurso kaina, jei darbų vertė padidėja dėl infliacijos, degalų, darbo veiklos sąnaudų, yra indeksuojama. Paprastai indeksacijos sąlygos numatomos darbų rangos sutartyje.
Įvertinus tai, kad Klaipėdos uosto gilinimo sąlygos yra sunkesnės nei buvo numatyta gilinimo darbų techninėje užduotyje, K.Briuningas mano, kad gilinimo darbų kainos indeksacija būtų pateisinama. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos” bendrovės prašymu jis pateikė vertinimą, kaip turėtų būti indeksuojama kaina. Pasak K.Briuningo, Lietuvoje yra geras indeksavimo mechanizmas, kai remiamasi oficialia Lietuvos statistikos departamento informacija apie infliacijos lygį, degalų, darbo jėgos ir kitų sąnaudų didėjimą. K.Briuningo nuomone, kaina turėtų būti indeksuojama nuo to momento, kai pasibaigė sutartyje numatytas rangos darbų terminas.
Vidmantas Matutis