Naujasis teismų įstatymo projektas yra „žingsnis atgal”, teigia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius.
Antradienį V.Greičius susitiko su Naujosios sąjungos (socialliberalų) parlamentinės frakcijos nariais ir aptarė prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės paruoštas Teismų įstatymo pataisas.
Seimas po pateikimo yra pritaręs naujos redakcijos įstatymo projektui, trečiadienį jis baigiamas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas kritiškai vertina paruoštą projektą. Jo nuomone, „daug nuostatų reikia dar taisyti”, tačiau V.Greičius tikisi, jog į jo pastabas bus atsižvelgta.
Didžiausią nepasitenkinimą V.Greičiui sukėlė, jo nuomone, neužtikrinamas teismų veiklos viešumas netinkamai formuojant Teisėjų tarybą bei, jo vertinimu, tinkamai neapgalvotas teisėjų drausminės atsakomybės ir teismų formavimo mechanizmas.
„Teismų veikloje, teismų savivaldos darbe reikia įtraukti kuo daugiau visuomenės, kad ta veikla įgytų kuo daugiau viešumo, kad visuomenė žinotų, kas vyksta sprendžiant įvairius teismų klausimus, problemas”, – po susitikimo su Naujosios sąjungos frakcija žurnalistams teigė V.Greičius.
V.Greičius teigė, jog Teisėjų tarybos darbe būtinai turėtų dalyvauti ir visuomenės atstovai.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teisėjų savivaldos institucija. Įstatymo projekte dabar yra numatyta, kad tarybą sudaro 15 asmenų ir visi jie turi būti teisėjai.
Anksčiau Teisėjų taryba buvo sudaroma ne tik iš teisėjų, bet ir kitų asmenų. Tačiau praėjusiais metais Konstitucinis Teismas nusprendė, jog tokios sudėties vykdomoji teismų savivaldos institucija, tada dar vadinta Teismų taryba, negali patarti prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, nes pagrindinis valstybės įstatymas nustato, kad šiais klausimais prezidentui pataria speciali tik iš teisėjų sudaryta institucija.
Nepasitenkinimą V.Greičiui sukėlė ir numatomas Atrankos komisijos formavimas.
Įstatymo projekte įtvirtinta, kad pretendentų į teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Atrankos komisiją sudaro vien prezidentas. Atrankos komisija trejiems metams turėtų būti sudaroma iš septynių asmenų, prezidentas iš atrankos komisijos narių skirtų šios komisijos pirmininką.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas mano, jog atrenkant teisėjus į tarnybą turi dalyvauti ir kiti politinės sistemos veikėjai.
„Aš pasisaku, kad Atrankos komisiją sudarytų ne Prezidentūra, ją sudarant turi dalyvauti visos valdžios”, – teigė V.Greičius.
Šiuo metu po du Atrankos komisijos narius paskiria prezidentas, Teisėjų tarybos pirmininkas ir Seimo pirmininkas, vieną narį – teisingumo ministras. Teisėjų tarybos pirmininkas iš Atrankos komisijos narių skiria komisijos pirmininką.
Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas teigia pritariantis V.Greičiaus išsakytoms abejonėms, ypač dėl teismų veiklos viešumo ir Teisėjų tarybos sudarymo tvarkos.
„Kai kurios pastabos vertos dėmesio. Ypač dėl visuomenės dalyvavimo. Jis (Vytautas Greičius – BNS) sako, kad turi būti tarybose visuomenės atstovai. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs tuo klausimu, bet aš galvoju, kad patirtis ir kitų tokių tarybų – Prancūzijos, Italijos ir kitų valstybių – rodo, kad duoda naudos visuomenės dalyvavimas. Ne pasidaro uždara sistema, bet išgirstamos ir kitos nuomonės. Šitą nuostatą reikia jau gal rimtai įtvirtinti ir Konstitucijoje”, – žurnalistams susutikimą su Aukščiausiojo Teismo pirmininku komentavo A.Paulauskas.
Tikimasi, kad naujos redakcijos įstatymą pavyks priimti dar šioje Seimo sesijoje, kuri, jei nebus pratęsta, turėtų baigtis birželio 30 d.