Pasak Vilniaus banko analitikų, Lietuva dar turi galimybių įsisavinti visą 2004-2006 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Vilniaus banko analitikai pastebi, kad 2004-iesiems metams Lietuvai skirtos paramos įsisavinimas buvo sėkmingas ir viršijo 100 procentų. „Tai, ar vykusiai įsisavinome 2004-2006 m. laikotarpio paramą, sužinosime tik 2009 m. pradžioje. Apie viso periodo lėšų panaudojimo sėkmę spręsti ankstoka, tačiau kol kas Lietuva neprarado nė lito, o paramos gavimas tik įsibėgėja”, ─ sakė Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Europos Komisija ES struktūrinių lėšų įsisavinimą tikrina pamečiui, t.y., konkretiems metams skirta struktūrinių fondų parama privalo būti įsisavinta per trejų metų laikotarpį, kitaip numatytos lėšos nebūtų išmokėtos. Pavyzdžiui, 2004 metams skirta parama turėjo būti įsisavinta iki 2006 m. gruodžio 31 d., o 2006 m. lėšos – iki 2008 m. gruodžio 31 dienos.
Analitikė priminė, jog absorbuojant paramos lėšas iki narystės ES mūsų šalis įsitvirtino tarp lyderių. „1990-2004 m., kuomet buvo įsisavinamos Phare fondo lėšos, Lietuva užėmė trečiąją vietą tarp visų paramą gavusių šalių.”, – sakė V. Tauraitė.
V. Tauraitės teigimu, daugelis sąlygų tam, kad parama būtų sėkmingai įsisavinta, Lietuvoje yra įgyvendintos. 2004-2006 m. struktūrinių fondų paklausa buvo didžiulė – ūkio subjektai prašė suteikti daugiau kaip tris kartus gausesnę paramą nei numatyta. „Makroekonominis šalies potencialas yra itin palankus struktūrinių fondų priėmimui, o fondų kofinansavimo galimybės dėl spartaus ūkio augimo ir rekordinių įmonių pelnų yra kaip niekad geros”, – teigė analitikė. Didžiausią pavojų sėkmingam ES lėšų įsisavinimui, anot V. Tauraitės, kelia riboti administraciniai atsakingų institucijų gebėjimai.
SEB Vilniaus banko analitikai pastebi, jog Lietuvoje, kaip ir visose ES paramą gaunančiose šalyse, struktūrinių fondų įsisavinimas jų gavimo pradžioje buvo lėtesnis, o dabar spartėja. Jei 2005 m. pabaigoje Lietuva buvo priėmusi 9,6 proc., 2006 m. pabaigoje – 29,9 proc., tai šių metų gegužės pabaigoje – jau 39,6 proc. visos 2004-2006 m. periodo paramos. „Išlaikant dabartinį įsisavinimo pagreitį, visos struktūrinių fondų lėšos atsidurtų Lietuvos „kišenėje” jau 2008 m. lapkritį”, – sakė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.
Pasak V. Tauraitės, dažniausiai kalbama apie ES struktūrinių fondų įsisavinimą, nors kur kas svarbiau yra tai, ar ES parama yra efektyviai panaudojama. Paramos panaudojimo efektyvumas rodo, kokiu mastu pasiekti struktūrinių fondų lėšomis numatyti tikslai: regioninių netolygumų sumažinimas, ūkio plėtros paspartinimas, užimtumo padidinimas ir kt. Analitikė pastebi, jog strateginiuose ES lėšų skirstymo dokumentuose numatytus tikslus padės pasiekti ir palankiai susiklosčiusi šalies ūkio situacija.
Naujausiais Europos Komisijos pateikiamais vertinimais, dėl ES struktūrinės politikos Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2006 m. buvo didesnis 1,2 proc., o 2015 m. bus didesnis 8,3 proc.; užimtumas turėtų būti didesnis atitinkamai 0,9 proc. ir 4,8 procento. „Didžiausia struktūrinių fondų įtaka ūkio plėtrai pasireikš ilgesniu laikotarpiu, kuomet bus išjudinti tokie augimo veiksniai, kaip darbo našumas ir eksporto konkurencingumas. Tuo tarpu šiuo metu, sparčiai plėtojantis ekonomikai, papildomas ir „iškart veikiantis” struktūrinių fondų stimulas vidaus paklausai yra netgi pavojingas”, – sakė V. Tauraitė.