Vilniaus banko analitikai teigia, kad Lietuvos įmonės ir institucijos tarpusavyje atsiskaito vis drausmingiau. Tokias išvadas ekspertai daro remdamiesi bendrovės „Intrum Justitia” apklausa, atlikta 25-iose Europos Sąjungos šalyse. Mokėjimų drausmei turi įtakos palanki šalies makroekonominė situacija ir atsargumo priemonės, kurių imasi gyventojai, įmonės ir valstybinės institucijos savo finansinei rizikai sumažinti.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos teigimu, gerėjanti mokėjimų drausmė pastaraisiais metais neturėtų stebinti, kadangi sparti ekonomikos ir ypač vidaus rinkos plėtra sustiprino daugelio Lietuvos įmonių ir namų ūkių finansinę padėtį. Eksperto nuomone, tai ne tik padėjo jiems drąsiau skolintis iš bankų, bet ir tvarkingiau apmokėti gaunamas sąskaitas už prekes ir paslaugas. „Mokėjimo kultūrai turėjo įtakos ir ūkio subjektų taikomos prevencinės priemonės, skatinančios jų partnerius nepažeidinėti sutarties sąlygų” , – sakė G. Nausėda.
Europoje gerai žinomos paskolų valdymo paslaugų bendrovės „Intrum Justitia” tyrimo duomenimis, 2007 m. pradžioje iš 25 ES narių mokėjimų drausmės indeksas buvo geriausias Suomijoje – 124, o blogiausias Portugalijoje – 182. Baltijos valstybės buvo vidutiniškos mokėjimų drausmės zonoje: Latvija – 148, Estija – 151, Lietuva – 158. Nors Lietuvos mokėjimų drausmės indeksas buvo blogiausias Baltijos regione, per pastaruosius ketverius metus mūsų šalis padarė nemažą pažangą – indeksas sumažėjo nuo 167 iki 158 (Estijoje – nuo 157 iki 151, Latvijoje – nuo 157 iki 148).
Anot G. Nausėdos, Baltijos šalys smarkiai pranoksta daugelį Europos Sąjungos šalių pagal nuostolių dėl neįvykdytų mokėjimų santykį. Antai 2007 m. pradžioje nuostolių dalis nuo bendros mokėjimų sumos Lietuvoje sudarė daugiau kaip 3 proc., Estijoje – 3,2 proc., Latvijoje – 2,7 proc., tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis buvo 1,8 procento.
Baltijos šalys neigiama prasme išsiskiria ir pradelstų mokėjimų lyginamuoju svoriu: Lietuvoje iki 30 dienų pradelsiama apmokėti daugiau kaip kas antra sąskaita (57,5 proc.), Estijoje – 61,3 proc., Latvijoje padėtis blogiausia – 66,2 proc. sąskaitų. Šių metų pradžioje vidutinė sąskaitų apmokėjimo pagal sutartį trukmė Lietuvoje buvo 28,8 dienos, tačiau faktiškai mokėjimai vidutiniškai užtrukdavo 43,7 dienos, t.y. buvo vėluojama apmokėti 14,9 dienos. Vis dėlto ir čia yra optimizmą keliančių pokyčių – nuo 2004 metų pradžios vidutinė mokėjimų pradelsimo trukmė sutrumpėjo beveik 5 dienomis.
G.Nausėdos nuomone, netvarkingi atsiskaitymai kenkia verslui ir tiesiogiai, t.y. blogindami finansinius rodiklius, ir netiesiogiai, gadindami įmonių įvaizdį ir trukdydami užmegzti naujus ryšius su vietos ir užsienio partneriais. SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas priminė, kad maždaug prieš 15 metų stringančių įmonių tarpusavio atsiskaitymų problema buvo tokia aštri, kad politikai net reikalavo iš Lietuvos banko kredituoti nemokias įmones ir sparčiai didinti pinigų kiekį. „Galima pasidžiaugti, kad per tuos metus nužengėme taip toli, kad dabar panašūs raginimai atrodytų juokingi”, – teigė G. Nausėda.