Didelė infliacija ir būtiniausių prekių užsienyje pirkimas milžiniškais kiekiais – štai kokie dabartinės Venesuelos ekonominės padėties požymiai, apie kuriuos rašo šalies laikraštis „El Universal”.
Per praėjusius metus maisto produktai Venesueloje pabrango 30,2 proc., transporto paslaugos – 25,2 proc., o sveikatos apsaugos paslaugos – 18,2 proc., pažymi leidinys.
Didelę infliaciją šalyje išprovokavo populistinės prezidento Hugo Čaveso (Hugo Chavez) priemonės, įskaitant išlaidų socialinėms reikmėms didinimą, įvairių subsidijų teikimą, taip pat nepagrįstą atlyginimų valstybės tarnautojams ir kariškiams didinimą tuo metu, kai mažėja prekių gamybos ir paslaugų teikimo lygis.
„Didelė infliacija, dolerio kursas juodojoje rinkoje, beveik du kartus viršijantis oficialųjį, valstybės biudžeto deficitas ir būtiniausių prekių pirkimas užsienyje milžiniškais kiekiais gali Venesuelą privesti prie ekonominės krizės”, – skelbia „El Universal”.
Venesuelos valdžios mėginimai ekonomines problemas spręsti administraciniais įsakmiais metodais nėra sėkmingi.
Nepaisant šių metų pradžioje priimto sprendimo sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mėginimai išlaikyti aukšta nacionalinės valiutos kursą parduodant beveik 8 mlrd. JAV dolerių nepadėjo sumažinti infliacijos, kuri per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo 2 proc. iki 5,9 proc.
Praėjusį penktadienį Venesuelos centrinio banko prezidentas Gastonas Para Lusardas (Gaston Parra Luzardo) pranešė apie naujus vyriausybės kovos su infliacija planus. Banko vadovo teigimu, šiemet infliacija šalyje neturėtų viršyti 12 proc.
„Šiuo metu rengiame struktūrinių-monetarinių priemonių planą. Esame įsitikinę, kad mums pavyks pažaboti infliaciją ir išlaikyti tikslinį jos lygį”, – sakė G. P. Lusardas.
„El Universal” pažymi, kad po energetikos kompanijų nacionalizavimo ir Venesuelos valdžios pareiškimų apie galima išstojimą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) užsienio investuotojai nenori investuoti į bendras su Venesuelos kompanijomis įmones.
Didelis rizikos laipsnis ir tai, kad Venesueloje investuojanti užsienio kompanija turi prisiimti valiutų riziką, ženkliai sumažino tiesioginių užsienio investicijų lygį.
„El Universal” pateikia nepriklausomų ekonomistų nuomonių, jog Venesuelos valdžiai pavyks šiemet išlaikyti pakankamai stabilią ūkio padėtį, tačiau jau kitąmet H. Čavesas ketina devalvuoti nacionalinę valiutą ir įvesti dar griežtesnį valstybinį ekonomikos reguliavimą.
Ekspertai neatmeta galimybės, kad siekiant aprūpinti Venesuelos gyventojus maisto produktais ir kitomis būtinomis prekėmis reikės Kubos pavyzdžiu įvesti maisto ir kitas korteles.