Tarptautinės idėjų svarstyklės

Laisvės alėjos atnaujinimo konkurso vertinimo komisija šiandien baigs rikiuoti pagal svarbą gautus pasiūlymus

Šiandien vakare bus paskelbtas verdiktas Laisvės alėjos ateities byloje. Vakar pradėjusi posėdžiauti atvirojo tarptautinio urbanistinių architektūrinių idėjų konkurso „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė“ vertinimo komisija išrinks geriausias architektų pasiūlytas pėsčiųjų gatvės pertvarkymo idėjas ir surikiuos jų įgyvendinimo seką.

Rekonstrukcija prasidės jau kitąmet

Neoficialiomis žiniomis, komisijos nariai posėdžiauti ėjo nusiteikę pirmųjų dviejų vietų konkurse neskirti, o išrinkti tris trečiosios vietos laimėtojus. Vakar Paveikslų galerijoje vykusio projektų aptarimo su visuomene metu buvo patvirtinta tai, apie ką kalbėta viešai eksponavus architektų pasiūlytas idėjas. Nė viename projekte nerasta stebuklingos panacėjos nuo visų Laisvės alėją kamuojančių „ligų“.

„Iš tiesų tai – grandiozinė užduotis – pasiūlyti idėjų pertvarkyti labai didelę ir svarbią miesto teritoriją. Sunku buvo tikėtis, kad gausime visų problemų sprendimo būdus“, – Laisvės alėjoje ėmus veikti konkursinių darbų parodai, sakė Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Gražina Janulytė-Bernotienė. Vakar ji pridūrė: „Vertinimo komisijos laukia labai didelis ir sunkus darbas – išrinkti ir pagal svarbą išrikiuoti labiausiai vertas įgyvendinti idėjas“.

Be G.Janulytės-Bernotienės, į šiandien iki vakaro posėdžiausiančią komisiją pakviesti miesto valdžios atstovai, paminklosaugininkai, žinomi Kauno architektai, jų kolegos iš sostinės bei autoritetingas urbanistas iš Suomijos, Tamperės universiteto Architektūros katedros vedėjas Matis Rautiola. Vertinimo komisijos pirmininko, Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus pažadu Laisvės alėjos atnaujinimo neteks laukti šimtą metų. Formuojant kitų metų biudžetą, jau bus numatytos pirmosios pinigų sumos, kurios dar turi šansų padidėti ES fondų lėšomis.

Įspūdingiausia idėja – tunelis paupyje

Projektų aptarimo su visuomene metu išryškėjo dažniausiai minėtos konkursinės idėjos, apie kurias, tikėtina, diskutuos ir už uždarų durų posėdžiaujanti vertinimo komisija.

Konkurso recenzentui, vilniečiui architektui Augiui Gučui pasirodė verta dėmesio idėja grąžinti keleivinį upių uostą į miesto Centrą. Projekto, užšifruoto numeriu 050725, autoriai pasiūlė šį uostą įrengti Karaliaus Mindaugo prospekte, kur Maironio gatvė atsiremia į Nemuno kanalą. „Keleivinė laivyba puikiai galėtų sudaryti konkurenciją su kitomis, pirmiausiai automobilių, transporto rūšimis Vilkijos ir Kulautuvos kryptimis“, – svarstė A.Gučas.

Šiam ekspertui pasirodė priimtina ir paprasta to paties projekto autorių idėja – atgaivinti turgų Signatarų aikštėje. „Nedidelis turgus būtų ir patrauklus, ir labai patogus miestiečiams. Kartu jis padėtų Laisvės alėjai tapti gyvesnei“, – kalbėjo A.Gučas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į projekto 043117 idėją „Merkurijaus“ parduotuvę paversti universitetine biblioteka su konferencijų salėmis bei į projekto 052902 siūlymą Karaliaus Mindaugo prospektą pakišti po žeme, o atsiradusią erdvę atiduoti pėstiesiems ir želdiniams. Tačiau čia pat pastebėjo, kad tunelio idėja – labai brangiai kainuojanti. Šią idėją išskyrė ir kitas recenzentas – urbanistas Alvydas Steponavičius.

Patiko vingiuojanti skulptūra

A.Steponavičiaus nuomone, verta pasinaudoti, bet ne pažodžiui, projekto 250979 siūlymu Laisvės alėjos pabaigą akcentuoti aukštesniu svarbios paskirties pastatu. Taip pat gerai būtų, kad pėsčiųjų gatvės danga nebūtų visur vienodos spalvos ir piešinio, o senų pastatų fasadų spalvos skirtųsi nuo naujų. A.Steponavičius pritartų alternatyviam transportui (dviratinių rikšų) Laisvės alėjoje, siūlomam projekte 052902.

Trečiasis konkurso recenzentas, profesorius Vladas Stauskas atkreipė dėmesį į projekto 052902 pasiūlymą pastatyti Laisvės alėja vingiuojančią skulptūrą, kuri kartais taptų suoliuku, kartais – staliuku, o kartais – žemės danga ar apšvietimo elementu.

Kraštovaizdžio architekto V.Stausko nuomone, vietoje degalinės prie pėsčiųjų tilto į Nemuno salą reikėtų įrengti „nedidelį, bet svarbų“ skverą, o Karmelitų bažnyčią nuo būsimojo „Akropolio“ atriboti želdynų koridoriumi (projekto 043117 pasiūlymai).

V.Stauskui pasirodė intriguojančios projekto 109137 idėjos Laisvės alėjoje įrengti požeminę komercinę erdvę, įrengti „dviaukštį“ pėsčiųjų gatvės apšvietimą, sukurti požeminio automobilių statymo po šalutinėmis gatvėmis tinklą, o naujus pastatus statyti ne aukštesnius nei 6 aukštai.

Anot V.Stausko, įdomus, nors ir brangus siūlymas, minimas projekte 050725, – hidrauliniu būdu renginių metu transformuoti Vienybės aikštės paviršių, pavyzdžiui, į tribūnas ar sceną.

Žilvinė Petrauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.