Statybos darbų kaimynystėje atsidūrę bendrijos „Mokslas” nariai skundžiasi, kad Geležinio Vilko gatvės dalis rekonstruojama ne pagal tą projektą, kuris prieš dešimtmetį jiems buvo pateiktas susipažinti. Miesto valdininkai atsikerta, kad nuo triukšmo turintis saugoti pylimas kol kas nereikalingas.
Namų statybos bendrijos „Mokslas” nariai, įsikūrę Biochemikų gatvėje, teigia, kad projektuojant Geležinio Vilko gatvės dalį tarp Mokyklos gatvės ir Molėtų plento neatsižvelgta į jų pageidavimus užtikrinti normalias gyvenimo ir poilsio sąlygas bei įrengti triukšmą mažinantį pylimą. Darbams prasidėjus paaiškėjo, kad šio pylimo nebus.
Nemaloni staigmena
Geležinio Vilko gatvės riba yra prie pat minėtos bendrijos (jos narių daugumą sudaro akademinės visuomenės atstovai ir žinomi šalies mokslininkai) valdos. Tad visi Biochemikų gatvės namai atsidūrė šalia tiesiamo kelio. Šlaito apačioje esantis 18-uoju numeriu pažymėtas Molėtų gatvės namas tiesiog kybo virš statybvietės. Gyventojai nuolat domėjosi teritorijos projektais, stebėjo pokyčius. Bendrijos nariai teigia, kad prieš dešimtmetį parengtuose brėžiniuose buvo pažymėtas pylimas, skiriantis jų gyvenamąją teritoriją ir būsimą gatvę.
Kadangi ribos glaudėsi, bendrijos pirmininkas Stepas Ašmontas dar prieš 2000-uosius turėjo parašu patvirtinti sutinkąs su projektu. „Brėžinyje tikrai mačiau pažymėtą pylimą”, – LŽ teigė profesorius. Tačiau statyboms prasidėjus bendruomenė sužinojo, kad pylimas nebus formuojamas. Su dabartiniu rekonstrukcijos projektu nei bendrija, nei jos pirmininkas nebuvo supažindinti.
Prieštaringi raštai
Rekonstruojama Geležinio Vilko gatvės dalis turi sujungti miesto transporto tinklą su Molėtų plentu. Statybos vykdomos Europos rekonstrukcijos ir plėtros fondo, miesto savivaldybės bei valstybės biudžeto lėšomis ir bus baigtos 2008 metais. Jų sąmata – 39,5 mln. litų. Statybos techninis projektas buvo patvirtintas 2004 metais, o darbai buvo pradėti šių metų pavasarį.
Kad šiuo metu neketinama statyti pylimo, bendrijos „Mokslas” nariai sužinojo iš statybos darbų vykdytojų. Gyventojai išsiuntė skundus Seimui, savivaldybei, Verkių seniūnijai. Gegužės antroje pusėje bendrijos atstovę Vandą Valkūnienę pasiekė raštiškas savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento atsakymas. Jame teigiama, kad dar 2003 metais buvo įvertintas gatvės poveikis aplinkai, atlikti oro taršos ir triukšmo skaičiavimai. Jais remiantis Geležinio Vilko gatvės projekte pasiūlytos vietos užtvarams įrengti. Kartu pažymėta, kad apie užtvarų įrengimą bus galima spręsti, jei triukšmo lygis bendrijos teritorijoje pasieks prognozuojamą 2015 metų lygį.
Gegužės pabaigoje V.Valkūnienė gavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštą, kuris prieštarauja minėto departamento pozicijai. Jame teigiama, kad normalioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti turi būti numatytas kompensacinių priemonių kompleksas – gatvę būtina apželdinti 2-3 eilių želdinių juostomis, o jos dalyje už Mokslininkų gatvės reikia įrengti 3 metrų aukščio pylimą. Tad higienistų dokumentas patvirtino gyventojų poziciją, kad triukšmo užtvarai privalo būti įrengti.
Vadina absurdu
Bendrijos „Mokslas” nariai mano, kad jeigu pylimas dabar nebus supiltas, jo niekas nestatys ir vėliau, o ką jau kalbėti apie tolimus 2015 metus. „Europa tam pačiam projektui antrą kartą pinigų neskirs”, – teigė jie. Padėtį, kurioje atsidūrė bendrija, gyventojai vadina absurdiška.
„Europa skiria lėšas tam, kad žmonių gyvenimo kokybė gerėtų. Mūsų atveju elgiamasi priešingai – sąlygos bloginamos, – teigė Biochemikų gatvės gyventojas Gediminas Trinkūnas. – Sovietmečiu pylimą žadėta statyti, o gavus Europos paramą jo projekte nebelieka.”
G.Trinkūnas prieš mėnesį buvo susitikęs su savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Gatvių ir statinių poskyrio vyriausiąja specialiste Virginija Mesliniene. Ji gyventojams ir pasiūlė raštu kreiptis į savivaldybę. Geriausia tai daryti rudenį. Esą tuomet bus suskaičiuotos visos statybos išlaidos, gal rasis pinigų ir triukšmo užtvarams. Tačiau bendrijos nariai nenori delsti, nes bijo vėliau išgirsti valdininkų klausimą: „Kur buvot anksčiau?”
Tartis neprivalėjo?
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” Detaliojo planavimo skyriaus projekto vadovė Rūta Martusevičienė teigė, kad dabartiniame techniniame projekte jokie pylimai ar triukšmo skydai nebuvo numatyti. „Ten net nebūtų vietos, kur tą pylimą statyti. Buvo nuspręsta, kad užtvaros galėtų atsirasti tik tada, jei triukšmo lygis teritorijoje kiltų”, – teigė R.Martusevičienė, kuri rengė ir 2004-ųjų techninį projektą. Ji pripažino, kad gatvės apželdinimas projekte tikrai numatytas.
Tačiau savivaldybės įmonės atstovė tikino, kad projektuodami gatvę jie su gyventojais neprivalėjo tartis. Pasak R.Martusevičienės, pakako, kad žinia apie rekonstrukcijos projektą buvo paskelbta viešai.
„Vilniaus plano” direktorius Justinas Kulakauskas atrodė nustebęs, kai išgirdo apie gyventojų skundus. „Projektas parengtas, paimtas statybos leidimas ir vykdomi darbai. Kažkokių klausimų čia neturėtų būti”, – sakė J.Kulakauskas. Jis pabrėžė, kad gatvės techninis projektas buvo parengtas dar sovietiniais laikais, galbūt net anksčiau, nei ėmė kurtis bendrija „Mokslas”.
Šiuo metu bendrijoje yra 37 gyvenamieji namai, kotedžai. Bendruomenės branduolį sudaro Mokslų akademijos nariai ir bendradarbiai. Namų statybos bendriją šioje teritorijoje imta steigti pačiame nepriklausomybės priešaušryje. Dauguma Biochemikų gatvės šeimų čia ėmė kurtis apie 2000-uosius.
Atkreipus dėmesį į gyventojų pastabas, kad ir sovietinių laikų, ir vėlesniame projekte buvo numatyti triukšmo užtvarai, valdininkas dar labiau nustebo: „Kažkaip aš šito nežinau”. Tik išgirdęs citatą iš Visuomenės sveikatos centro atsakymo bendrijai, J.Kulakauskas pažadėjo pasidomėti šia problema, „pakelti dokumentus”.
Juokiasi iš valdininkų
Gyventojai tikina, kad lyginant prieš 2000-uosius parengtą techninį projektą ir tą, kuriuo šiuo metu vadovaujasi statybininkai, pastarasis atrodo įtartinai supaprastėjęs. Jame neliko ne tik triukšmą mažinti turinčio pylimo. Anksčiau suplanuotą dviejų lygių Mokslininkų ir Geležinio Vilko gatvių sankirtą pakeis šviesoforu reguliuojama sankryža.
Gyventojai juokėsi iš miesto valdininkų kalbų apie šioje vietoje 20 proc. padidėsiantį pravažumą. „Spūstyse nuo šiol stovėsime 20 proc. trumpiau”, – šmaikštavo jie. Juokai juokais, bet praėjusį penktadienį Baltupio gatvėje buvo susidariusi tokia spūstis, kad nuo Mokyklos gatvės pasiekti J.Kairiūkščio gatvę prireikė dviejų valandų. Todėl abejotina, kad platesnė, bet šviesoforais reguliuojama gatvė pagerins situaciją.
Bendrijos „Mokslas” nariai teigė, kad jų matytame plane Geležinio Vilko gatvė turėjo keturias judėjimo juostas ir žaliąją skiriamąją juostą. Dabar ji ties Biochemikų gatve susiaurės, skiriamosios juostos neliks visai.
Matė savo akimis
Geležinio Vilko gatvę jungti su Molėtų plentu pradėta dar sovietmečiu. Buvo parengtas projektas, tačiau atkūrus nepriklausomybę dėl lėšų stokos darbai nutrūko. Jaunai valstybei tokia rekonstrukcija buvo per didelė našta, tad gatvei skirti laukai ilgus metus plytėjo neliečiami ir apleisti.
Pasak bendrijos gyventojų, miesto valdžios dėmesį krūmynais ir šabakštynais užžėlusi teritorija patraukė tik apie 1997-1998 metus. Bendrovė „Urbanistika” parengė teritorijos techninį projektą. Apie 1999 metus būsimi bendrijos nariai G.Trinkūnas ir Vidmantas Remeikis lankėsi Miesto plėtros departamente ir susipažino su projektu. Bendrauta su tuometiniu departamento vadovu Aleksandru Lukšu, pavaduotoju Egidijumi Dedūra. Departamento inžinierius interesantams parodė teritorijos brėžinius – pylimas juose buvo pavaizduotas. Susitaikę su mintimi apie judrios gatvės kaimynystę ir matydami projektuotojų pastangas išsaugoti gyvenimo ir poilsio kokybę 2000 metais naujieji bendrijos nariai Biochemikų gatvėje pradėjo nuosavų namų statybas.