Dėl signataro rentos buvęs Kupiškio rajono meras Leonas Apšega atsisakė savivaldybės tarybos nario atlyginimo. Politikas nemano, kad pasielgė negarbingai ir nusižengė moralės principams.
Tris kadencijas Kupiškio rajono savivaldybei vadovavęs valstietis liaudininkas Leonas Apšega pasiprašė valstybės paramos. Po savivaldybių tarybų rinkimų mero posto netekęs ir į pensiją išėjęs Nepriklausomybės Akto signataras kreipėsi į Seimo kanceliariją, kad jam būtų skirta signataro renta. Praėjusią savaitę ministrų kabinetas patenkino L.Apšegos prašymą.
Politikas, prieš paprašydamas per 2 tūkst. litų siekiančios rentos, atsisakė Kupiškio savivaldybės tarybos nario algos.
Atsisakė ne visi
Dėl valstybinės rentos L.Apšega kreipėsi į Seimo kanceliariją prieš kelis mėnesius. Prašyti jam priklausančios valstybės paramos signataras nusprendė, kai paliko Kupiškio rajono mero postą ir išėjo į pensiją.
Po rinkimų valstietis liaudininkas neliko be darbo – buvo išrinktas į savivaldybės tarybą. Tačiau čia jis dirba už dyką, nes atlyginimo atsisakė. Todėl L.Apšega galėjo pretenduoti į valstybinę signataro rentą.
Šios išmokos siekia pusę Seimo nario algos. Šiuo metu tai sudaro 2100 litų. Dirbdamas savivaldybės taryboje L.Apšega gautų apie 10,5 lito už kiekvieną dirbtą valandą.
Buvęs Kupiškio rajono meras tikina, jog atlyginimo atsisakė ne dėl to, kad galėtų gauti valstybės išmokas. „Jau antri metai pas mus tokia tvarka. Visi tarybos nariai nutarėme, kad algų neimame”, – LŽ aiškino L.Apšega. Iš savivaldybės buvęs meras gauna kelis šimtus litų per mėnesį kanceliarinėms išlaidoms ir telefono sąskaitoms apmokėti.
Tačiau Kupiškio politikų sprendimas atsisakyti atlyginimų nebuvo vieningas. Savivaldybės buhalterijos skyriui vienas rajono politikas jau pateikė prašymą mokėti jam algą.
Sunku išgyventi
L.Apšega teigia, jog prašyti rentos jį paskatino pinigų trūkumas. Tris kadencijas Kupiškiui vadovavęs politikas jau kelis mėnesius gyvena tik iš pensijos. Nors valstiečio liaudininko žmona turi kelių hektarų ūkį, ūkininkauti jai ne itin sekasi.
Buvęs meras per mėnesį išleidžia maždaug 2 tūkst. litų. „Prenumeruoju spaudą, telefonu pakalbu ir mašina važinėju”, – skaičiavo išlaidas vidutinio dydžio senatvės pensiją gaunantis buvęs Kupiškio vadovas.
Į užtarnautą poilsį pasitraukęs politikas suprato, kad pensininko duona nėra skalsi. Pirmais mėnesiais net teko šiek tiek užsiveržti diržą. „Labai sunku man dar nebuvo, bet pragyventi tik iš pensijos tikrai nelengva”, – pasakojo L.Apšega.
Politikas įsitikinęs, jog pensininkai turėtų gauti kur kas didesnes išmokas, kad galėtų ne tik skaniai pavalgyti, bet ir gražiau apsirengti, nueiti į teatrą. „Manau, jei žmogus negali normaliai pavalgyti ir apsirengti, turėti šiokį tokį būstelį – tai jau skandalas valstybėje”, – įsitikinęs jis.
Nemano nusižengęs
Atlyginimo atsisakęs ir rentos paprašęs Kupiškio politikas nemano nusižengęs moralės principams. L.Apšega nepalankiai vertina tik tuos signatarus, kurie prašo rentos dar nesulaukę pensinio amžiaus. „Man renta priklauso. Jau išėjau į pensiją. Net vėliau negu priklauso – dabar man 67 metai”, – pabrėžė signataras.
Seimo kancleris Gintautas Vilkelis teisino rentos paprašiusį L.Apšegą. Pasak jo, savivaldybės tarybos nario darbas nėra nuolatinis, mokama tik už posėdžių dienas, todėl signatarui galėjo būti sunku verstis. „Jei reikia dalyvauti tik 2-3 posėdžiuose, aišku, atlyginimas nedidelis”, – LŽ sakė G.Vilkelis.
Tačiau Seimo kancleris nesiėmė vertinti moralinio tokio sprendimo aspekto. „Čia paties signataro apsisprendimo reikalas. Įstatymų jis nepažeidė”, – LŽ teigė G.Vilkelis.
Prašo našlės ir našlaitės
Signatarų išlaikymas šiuo metu valstybei atsieina apie 107 tūkst. litų per mėnesį. Rentas gauna 51 signataras. Į šias išmokas gali pretenduoti ir signatarų našlės bei našlaičiai. Dabar jos mokamos 5 našlėms ir dviem našlaitėms. Signatarų našlių ir našlaičių renta sudaro 25 proc. Seimo nario atlyginimo.
Dauguma signatarų rentos paprašė vos tik jiems buvo suteiktos teisės į tokias valstybines išmokas. Dabar į Seimo kanceliariją dėl rentos per metus kreipiasi po kelis signatarus.
Nepriklausomybės Aktą pasirašė 124 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai. Signatarams prilyginti dar trys deputatai, kurie 1990 metų kovo 11-14 dienomis vykdė svarbią valstybinę užduotį Maskvoje.