Vis daugiau žmonių, išsikėlę į nuosavus namus, įsirengia vandens tiekimo siurblius. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus jie turėtų pakeisti šulinius, kuriuose vanduo neretai būna užterštas.
Iš nuosavo gręžinio gaunamas vanduo kainuoja pigiau nei tas, kurį tiekia vandentiekis. Tačiau vandens tiekimo siurblius galima įsirengti ne bet kur. Bendrovės „Geoprojektas” direktorius Artūras Šlauteris pasakojo, kad Klaipėdos ribose yra galimybė prisijungti prie centralizuoto vandentiekio, tad niekas leidimo gręžti gręžinį neduos.
Gręžinių gylis priklauso nuo to, kur yra vandens. Vandens vieta nustatoma ne virgulių pagalba, o tiesiog gręžiant. Kaimyniniuose sklypuose vanduo gali būti nevienoduose gyliuose. A.Šlauteris teigė, kad kartais taupydami pinigus žmonės pageidauja mažiau gilaus gręžinio. Tačiau karštesnę vasarą toks gręžinys gali išdžiūti, tad žmonėms tektų kasti dar vieną. Reikėtų pasidomėti, ar vandens siurblių tiekimo montuotojai gali gręžti pakankamai gilius gręžinius. Ne visos firmos gali gręžti giliai, tačiau, net ir neradus vandens, už darbą tektų mokėti. Vandens gręžinio kaina priklauso nuo gręžinio gylio ir nuo to, kokie darbai bus atliekami. Paprastai vienas tiesinis gręžinio metras kainuoja apie 170 litų.
Pasak A.Šlauterio, jeigu klientai pageidauja, jų bendrovė gali įrengti gręžinį „iki pat kranelio”. Tokiu atveju pati bendrovė pasirūpintų gręžiniui įrengti reikalingais leidimais, cheminių vandens tyrimų atlikimu, gręžinio paso registracija. Gręžinio vandens pajungimas kainuoja maždaug pusę gręžinio kainos.
Kol kas bankai nesudarė galimybės gręžinį įsirengti išsimokėtinai, nes tai ne ta prekė, kurią būtų galima išmontuoti. Neturintys pakankamai pinigų gręžiniui gali pasiimti vartojimo kreditą.
Neretai taupydami pinigus vieną gręžinį įsirengia keli kaimynai. Pašnekovas įspėjo tokiu atveju kiekvienam gręžinio bendrasavininkiui įsirengti ir atskirus vandens skaitiklius. Tai apsaugotų nuo neretai tarp kaimynų kylančių konfliktų dėl gręžinio eksploatacijos.
Įsirengus gręžinį būtina jį tinkamai prižiūrėti. A.Šlauteris aiškino, kad jeigu gręžinys yra nuolat naudojamas, jo priežiūra didesnio vargo nesuteiks. Tačiau jei gręžinio niekas neeksploatuoja pusmetį, tokį būtina užkonservuoti ir apie tai pranešti Lietuvos geologijos tarnybai. Ilgiau neeksploatuotas gręžinys turi būti specialiai paruoštas vėl naudoti.
Giedrė Balčiūtė