Klaipėdos morgas laukia Vyriausybės malonės

Panašu, Klaipėdos morgas tampa neišsprendžiama problema. Teigiama, jog antisanitarinės teismo medicinos ekspertų darbo sąlygos iš esmės nepagerės net ir persikėlus į naujai įrengtas patalpas.

Be to, pasak Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto (MRUTMI) direktoriaus Alvydo Pauliukevičiaus, reikia koreguoti teisės aktus, šiuo metu priskiriančius per daug funkcijų teismo medicinos specialistams.

Atidavė mažiau

Po ilgų diskusijų prieš tris savaites MRUTMI Klaipėdos skyriui Vyriausybė pagaliau perdavė patikėjimo teise valdyti 382 kvadratinių metrų patalpas Liepojos g. 41.

Anksčiau šiame pastate veikė Klaipėdos ligoninės Patologijos skyrius. Praeitų metų pradžioje ligoninės patologai persikėlė į naujai pastatytą ir moderniai įrengtą skyrių. Buvo žadėta, kad visas senasis pastatas (540 kv. m) bus perduotas MRUTMI Klaipėdos skyriui.

Deja, Klaipėdos savivaldybės Taryba nusprendė jog teismo medicinos ekspertizės veiklai pakaks 382 k. m patalpų. Kitoje pastato dalyje pasiliks Klaipėdos ligoninės specialistai.

„Kiek davė – tiek laimingi, – sakė A. Pauliukevičius, – tačiau pagal dabartinį šio skyriaus darbo krūvį reikėtų dvigubai didesnių patalpų, dvigubai daugiau specialistų nei šiuo metu yra ir, žinoma, darbuotojų atlyginimai turėtų būti kur kas didesni”, – pažėrė problemas pokalbininkas.

Spręs Vyriausybė

Naujose Klaipėdos teismo medicinos ekspertų patalpose turėtų įsikurti Tanatologijos skyrius (morgas), kuriame atliekami skrodimai, toksikologijos laboratorija, kurioje atliekami kraujo bei audinių tyrimai, ir ambulatorija, skirta gyvųjų teismo medicinos ekspertizei.

Šį mėnesį Teismo medicinos institutas laukia sprendimo dėl šių patalpų projektavimo darbų finansavimo. Iš Vyriausybės rezervo fondo įstaiga prašo daugiau nei 90 tūkstančių litų.

„Kadangi teismo medicinos ekspertų problemos pagaliau pradėtos spręsti Vyriausybės lygmeniu, turiu vilties, jog situacija pagerės, tačiau infrastruktūros pagerinimas dar neišvynioja problemų kamuolio. Reikia peržiūrėti šiuo metu veikiančius teisės aktus, kurie primeta mums per daug nereikalingų funkcijų ir trukdo tinkamai atlikti tiesioginį darbą”, – akcentavo problemą A. Pauliukevičius.

Nustatinėja infarktus

Pasak pokalbininko, šiuo metu apie 60 procentų teismo medicinos ekspertų darbo sudaro staiga mirusiųjų žmonių mirties priežasties nustatymai.

„Jeigu žmogus miršta staigia mirtimi ir prieš tai pusę metų nebuvo kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą – policija įpareigoja mus nustatyti mirties priežastį. Taigi mūsų specialistams tenka nustatinėti infarktus, insultus, konstatuoti, jog žmogus mirė nuo įsisenėjusios ligos ir pan. Visa tai galėtų padaryti medikai”, – aiškino A. Pauliukevičius.

Anot jo, dėl tokio darbo krūvio pakankamai įrangos neturinčiuose šalies morguose dažnai laikoma daugiau nei įmanoma lavonų. Norminiai aktai įpareigoja mirusiųjų kūnus laikyti 4 paras, nepažintus lavonus – 1 mėnesį, tačiau neretai policijos pareigūnų leidimo laidoti reikia laukti 5-7 mėnesius.

A. Pauliukevičius pridūrė, jog ši problema jau pradėta spręsti Vilniuje. Po pokalbio su prokuratūra teismo medicinos ekspertų darbo krūviai sostinėje stipriai sumažėjo. Kauno ir Klaipėdos ši banga dar nepasiekė.

Lavonai pūna koridoriuose

MRUTMI Klaipėdos skyriaus vedėjas Diomenas Vitkus uostamiesčio teismo medicinos ekspertų darbo sąlygas šiuo metu apibūdina kaip košmariškas.

„Turime tik vieną sekcijinį darbo stalą, ant kurio daromi skrodimai. Prie jo dirba du ekspertai. Skrodimai atliekami ne tik mirusiesiems Klaipėdoje, atvežami lavonai ir iš Plungės, Tauragės, Šilalės, Pagėgių.

Morge yra tik 4 vietų šaldytuvas, tad mirusieji laikomi koridoriuose. Per vasaros karščius kūnai greitai genda, juos puola musės, tvyro baisus tvaikas, nes morge nėra jokių kondicionierių”, – pasakojo D. Vitkus.

Pokalbininkas prisipažino pavydįs kolegoms, dirbantiems Klaipėdos ligoninės Patologijos skyriuje, atliekantiems kur kas mažiau skrodimų, daugiau biopsijų (ligos pažeistų audinių tyrimų) ir dirbantiems patalpose su kondicionieriais bei moderniausia įranga.

Padaugėtų žmogžudysčių?

Klaipėdos ligoninės vyriausias gydytojas Vinsas Janušonis, paklaustas, ar ligoninės patologai negalėtų pasidalinti darbo krūviu su teismo medicinos ekspertais, atsakė, jog tai – diskutuotinas klausimas.

„Mes elgiamės pagal teisės aktus. O šie numato, jog kiekvienos įtartinos staigios mirties priežastį turi ištirti teismo medicinos ekspertai.

Tarkime, numirė namuose 70 metų senukas. Jo mirties priežastis gali būti liga, tačiau jei žmogus turtingas ar apdraustas didele suma – gal tai žmogžudystė dėl turtinių interesų? Gydytojas negali to patikrinti.

Jei įstatymas įpareigotų staigių mirčių priežastis nustatinėti medikus, gali padaugėti užslėptų žmogžudysčių, nes teisės aktai Lietuvoje nenumato privalomojo skrodimo. Jei skrodimas būtų privalomas visiems mirusiesiems – tuomet gal ir darbo krūviai pasiskirstytų tolygiau”, – samprotavo V. Janušonis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.