Prezidentui neturėtų būti draudžiama priklausyti politinei partijai, nes kitaip jis tarsi pakimba beorėje erdvėje, teigia Liberalų ir centro sąjungos (LiCS)pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.
LiCS savo Seimo frakcijoje pradėjo diskusijas dėl Konstitucijos pakeitimo, kuris panaikintų draudimą prezidentui būti politinės partijos nariu.
Artimiausiu metu klausimą ketinama aptarti su kitomis partijomis ir politologais.
Šiuo metu prezidento įstatymas numato, jog asmuo, išrinktas prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos prezidento rinkimų kampanijos pradžios.
„Mūsų nuomone, nereikėtų drausti prezidentui būti politinės partijos nariu, nes taip jis tarsi pakimba beorėje erdvėje. Lietuvos prezidento funkcijos yra kaip imperatoriaus, jis dabar turi būti pakilęs virš visos sistemos”, – pirmadienį BNS teigė A.Čaplikas.
Jo teigimu, reikalavimas prezidentui atsisakyti narystės savoje partijoje yra lyg tam tikras spyris pačiai partijai. Be to, A.Čapliko nuomone, narystės sustabdymas jokiu būdu nėra natūralus.
„Galime prisiminti Algirdo Brazausko prezidentavimą. Pirmaisiais metais jo narystės partijoje sustabdymas buvo dirbtinis, jis turėjo aiškią paramą Seime”, – svarstė A.Čaplikas.
Politologė, Vilniaus universisteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė teigia pritarianti A.Čapliko mintims, tačiau abejojanti, ar taip pat mąsto Lietuvos gyventojai.
Jos nuomone, žmonės prezidentą įsivaizduoja kaip kažką didinga, todėl partinė priklausomybė sumenkintų prezidento, kaip valstybė vadovo, įvaizdį, o tai būtų nepriimtina visuomenei.
Tačiau, kaip teigia politologė, žvelgiant per politikos mokslų prizmę, vadinamasis „nepartinis prezidentas” nėra natūralus darinys politinėje sistemoje.
„Yra dvi pagrindinės problemos. Viena vertus, nepartinis prezidentas yra prezidentas be komandos, nes neturi patikimų žmonių, kurie galėtų jam patarinėti, todėl praktika rodo, kad susirenka tokia technokratinė komanda”, – BNS teigė A.Ramonaitė.
A.Ramonaitė mano, jog Konstitucinė sąranga, kai prezidentui draudžiama būti politinės partijos nariu, skatina į valdžią ateiti politikos „autsaiderius” arba tuos politikus, kurie turi tam tikrų „demagoginių sugebėjimų”. Politologės teigimu, tai tik sukelia sumaištį politinėje erdvėje.
Be to, A.Ramonaitės nuomone, partijų lyderiai nenori kandidatuoti prezidento rinkimuose, nes prezidentas be partijos paramos neturi daug galių.
Lietuvos prezidentas yra renkamas visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Kiti valstybės vadovo rinkimai numatomi 2009 m.