Paraginęs gyventojus apdrausti turtą nuo stichinių nelaimių ir nepalankių gamtinių sąlygų, Algirdas Brazauskas nežinojo, kad tai padaryti nėra paprasta
Šeštadienį Panevėžio rajone praūžus audrai, kurią lydėjo teniso kamuoliuko dydžio ledo gabalų kruša, premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė, esą valstybė patirtų nuostolių nedengs, nes privatų turtą žmonės privalo apsidrausti.
Tačiau „Kauno dienos” eksperimentas parodė, kad draudimo kompanijos vengia drausti pasėlius.
Nuostolių neatlygins
Liepos 30-osios vakarą Panevėžio rajone viesulas su kruša nusiaubė per 20 sodybų. Per keliolika minučių ledo gabalai sudaužė gyvenamųjų namų šiferio ir čerpių stogus, sulankstė lauke stovėjusius automobilius, iškūlė langus, nusiaubė daržus ir pasėlius.
Žurnalistų paklaustas, ar Vyriausybė gali kompensuoti gyventojams nuostolius, A.Brazauskas suskubo pareikšti, kad žmonės privalo apsidrausti turtą, nes „valstybė niekur neužsiima draudimo kompanijų veikla”. „Privatus turtas turi būti draudžiamas nuo visų nelaimių, taip pat ir tokių stichinių nelaimių kaip ledai”, – sakė premjeras.
„Ūkininkai turėtų drausti savo turtą, kaip tai daroma visame pasaulyje, o ne prašyti valstybės padengti nuostolius”, – užvakar premjero žodžius pakartojo jo atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė.
Tačiau apdrausti pasėlius nuo audrų, sausrų ir kitų gamtos išdaigų žemdirbiams, kaip parodė „Kauno dienos” eksperimentas, beveik neįmanoma.
Skambučiai stūmė į neviltį
Keturiose didžiausiose Lietuvoje draudimo bendrovėse pasiteiravus, ar jos galėtų apdrausti 80 hektarų kvietrugių derlių nuo šalnų, sausrų, krušų ir kitų nepalankių gamtos sąlygų, pirmi trys skambučiai stūmė į visišką neviltį. „Pasėlių nedraudžiame, nes neturime taisyklių”, – sakė „Baltikums draudimo” Kauno filialo telefonu atsiliepusi moteris.
Tariamam Kauno rajono ūkininkui padėti negalėjo ir „Ergo Lietuva”. „Gyvulius apdraudžiame, bet pasėlių, deja, ne”, – trumpai buvo paaiškinta telefonu.
Net didžiausioje šalyje draudimo kompanijoje „Lietuvos draudimas” žemdirbiams taip pat nevertėtų turėti vilties. Telefono ragelyje lyg nuosprendis nuskambėjo žodžiai: „Lietuvos draudimas” atsisakė pasėlių draudimo, nes šios rūšies draudimai nuostolingi”.
Moteris patvirtino, kad ūkininkai teiraujasi, kaip galėtų apdrausti derlių, tačiau jiems padėti bendrovė negali, nors dar užvakar „Lietuvos draudimas” išplatino pranešimą, esą dėl audros padarytų nuostolių „Lietuvos draudimo” išmokos gyventojams gali siekti apie 0,5 mln. Lt.
Apdraudžia ne viską
Vienintelėje „PZU Lietuva” bendrovė sutiko apdrausti 80 ha kvietrugių. Pirminiais apskaičiavimais, ūkininkui įmoka siektų 70 Lt/ha, arba 5600 Lt per metus. Tačiau derlingose žemėse net „PZU Lietuva” nenori pasirūpinti pasėliais. „Jūsų kvietrugių derlius yra 5 tonos iš hektaro, bet mes galime apdrausti tik 4 tonų iš hektaro derlių”, – sakė „PZU Lietuva” atstovas Antanas Zibolis. Draudimo įmonė nenori rizikuoti, nes už didesnio derlingumo nuniokotus pasėlius tektų skirti ir didesnes išmokas.
„Nereikės nė stichinės nelaimės, nes kvietrugius auginsite nuostolingai, – pasiūlytąjį draudimą „Kauno dienai” pakomentavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) gamybos skyriaus vedėjas Algirdas Aleksynas. Jo apskaičiavimais, penkias tonas grūdų iš hektaro prikuliantis žemdirbys, pardavęs derlių, geriausiu atveju iš vieno hektaro uždirbs apie 100 Lt pelno.
„Draudimui sumokėkite 70 Lt ir jums liks 30 litų grūdus nuvežti supirkėjui”, – pridūrė A.Aleksynas.
Ministerija dengia dalį išlaidų
Žemės ūkio ministerija „Kauno dieną” informavo, esą ji iš Kaimo rėmimo programos lėšų žemdirbiams iš dalies kompensuoja draudimo įmokas. Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms padengiama net iki 40 proc. įmokų, o jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų) – net 45 proc.
Bet net tai, atrodo, nėra išeitis paskatinti žemdirbius apsidrausti pasėlius, o didesnių nuolaidų draudimo kompanijos taikyti nenori.
„Nors valstybės parama ūkininkams nemaža, draudimo kompanijos vis dėlto vengia apdrausti žemdirbių pasėlius, nes jų derlius gana dažnai nukenčia”, – sakė Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento vyriausioji specialistė Regina Mininienė.
„1999-ųjų vasarą Lietuvoje buvo didelė sausra ir „Lietuvos draudimas” ūkininkams išmokėjo du kartus daugiau išmokų, nei gavo įmokų”, – sakė „Lietuvos draudimo” atstovė Žana Jakevičienė. Tais metais įmonė buvo apdraudusi apie 300 žemdirbių pasėlius, daugiausia linų ir rapsų. Išmokų dydis siekė 3,5 mln. Lt, o įmokų buvo gauta tik 1,7 mln. Lt.
Prakalbo apie privalomąjį draudimą
ŽŪR gamybos skyriaus vedėjas A.Aleksynas pripažįsta, kad draudimo bendrovėms neapsimoka drausti pasėlių. „Gal iš pradžių pasėlius šalyje reikėtų drausti privalomuoju draudimu”, – mano A.Aleksynas. – Bet įmokos iš pradžių neturėtų būti didelės”.
A.Aleksyno teigimu, tokiu būdu draudimo kompanijos sukauptų pakankamai lėšų ir išmokų dydis nukentėjusiems ūkininkams neviršytų bendros įmokų sumos.
Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė tikina, jog Lietuvoje dar labai anksti kalbėti apie privalomąjį pasėlių draudimą.
„Žemdirbiai yra labai jautrūs įvairiems mokėjimams ir privalomąjį pasėlių draudimą suprastų kaip paramą draudimo kompanijoms”, – sakė K.Prunskienė. Tačiau ministrė pripažino, kad praėjusį savaitgalį praūžus audrai šiaurinėje Lietuvos dalyje, ūkininkai patyrė apie 1-2 mln. Lt nuostolių ir todėl būtina ieškoti tinkamo sprendimo, kaip paskatinti žemdirbius apdrausti savo derlių.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Rakickas tikina, kad valstybė turi įsikišti ieškant palankaus kompromiso tarp žemdirbių ir draudikų. „Kažkodėl visoje Europoje ūkininkai noriai sudaro pasėlių apdraudimo sutartis, tuo tarpu Lietuvoje yra kitaip”, – sakė V.Rakickas.
Skyrė dešimtis milijonų litų
Kaip teigia draudimo kompanijos, per Lietuvą kasmet praūžia 2-3 stiprios audros ir viesulai. Tačiau stichinėms nelaimėms priskiriami ir potvyniai bei sausros. Viena didžiausių sausrų Lietuvą nualino 2002-ųjų vasarą. Tada vien Dzūkijoje saulė išdegino apie 800 ha avižų, kukurūzų, grikių ir kitų pasėlių. Tai sudarė apie 36 proc. visų grūdinių pasėlių regione.
Tuomet premjeras A.Brazauskas rado būdų, kaip žemdirbiams padengti sausros padarytus nuostolius. Tąsyk ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms buvo skirta apie 40 mln. Lt tiesioginių išmokų. Pavyzdžiui, už žieminių ir vasarinių javų pasėlių hektarą išmoka siekė apie 40 Lt, ankštinių grūdų – 100 Lt, rugių pasėlių – 150 Lt.
Pasaulio klimatogolai teigia, kad per pastaruosius 50 metų gamtos stichijų skaičius padidėjo 10 kartų.
Gediminas Stanišauskas